Lietuvai reikia jūrų akademijos.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža dalyvaudamas įvairaus lygio tarptautiniuose pasitarimuose, konferencijose susidarė įspūdį, kad Lietuva neturėdama Jūrų akademijos šiek tiek nukenčia pristatydama save kaip jūrų valstybę tarptautinėje arenoje.

LJS pirmininkas priminė, kad jau ir anksčiau buvo keliamas Jūrų akademijos steigimo Lietuvoje klausimas. Tačiau dėl jam nežinomų priežasčių šio klausimo sprendimas sustojo, ir vietoj Jūrų akademijos prie Klaipėdos universiteto buvo įsteigtas Jūreivystės institutas.
P. Bekėža mano, kad Lietuvoje rengiamų jūrininkų kokybė profesionalumo požiūriu nėra prastesnė už tų, kurie mokslus baigia tiek Latvijos, tiek Estijos jūrų akademijose, tačiau užsienyje Lietuvos jūrininkai nurodydami baigtą mokslo įstaigą ir nepaminėdami Jūrų akademijos iškart įgauna šiek tiek kitokį rangą, jie priimami kitaip. Todėl, LJS pirmininko teigimu, reikia grįžti prie klausimo, kad mūsų šalis, būdama jūrų valstybė, turi turėti Lietuvos jūrų akademiją. Tada pasaulyje kitaip bus vertinami Lietuvos jūrininkai. Pasak LJS pirmininko, Jūrų akademija - Lietuvos prestižo reikalas. LJS ketina pradėti žygį, jog Lietuvoje tokia akademija atsirastų.
Paprašytas pakomentuoti tokią LJS pirmininko nuomonę, Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila sakė: "Jūreivystės institutas yra mažas universiteto padalinys. Lietuvos jūreivystės kolegiją turi viską, kas būtina jūrininkams rengti. Tačiau mokymo įstaigos pavadinimas Lietuvos jūreivystės kolegija labai gerai skamba Lietuvos aukštojo mokslo reformos kontekste, o pasaulyje tokio tipo mokyklos kaip Lietuvos jūreivystės kolegija vadinamos akademijomis. Tačiau pagal Lietuvoje galiojantį aukštojo mokslo įstatymą ji negali vadintis akademija, nes akademija gali vadintis tik universitetinė mokykla. Galbūt dėl pavadinimo konkurencine prasme mes šiek tiek pralaimime".