Lietuvoje nėra tradicijų keliauti jūra laivais

Bendrovėse


Pasak AB DFDS LISCO (buvusi "LISCO Baltic Service") Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, šie metai bendrovei buvo vieni sėkmingiausių, palyginti su keturiais praėjusiais: pelnas - beveik 23 mln. Lt.

Pagrindinį dėmesį DFDS LISCO ir toliau skirs keturioms veiklos sritims plėtoti: keleivių pervežimui, laivų savininko ir operatoriaus, laivų logistikos funkcijoms stiprinti, trampinės laivybos plėtojimui. LISCO keliamas uždavinys - orientuotis į Rusijos Federacijos, Baltarusijos rinką.


Keleivių daugėja


Pirmąją liniją į Švediją dar neprivatizuota AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" atidarė 1993 metais. Maršrutu Klaipėda - Ohusas plaukė ro-ro laivas "Šiauliai". Tai buvo tik krovininė linija. Keleivine linija Lietuva ir Švedija sujungtos 1997 metais. Tuo metu iš Klaipėdos į Stokholmą kursavo keltas "Palanga". Keleivių srautai šioje linijoje vis augo, tačiau krovinių - ne. Todėl buvo pradėta ieškoti uosto, kuris tiktų ir keleiviams, ir kroviniams gabenti. Beje, Ohusas negalėjo priimti didesnių ro-ro, ro-pax laivų.


Buvo pasirinktas Karlshamnas, į kurį pastaruoju metu plaukia LISCO ro-pax laivas "LISCO Patria". Švedų uosto vadovybė įsipareigojo įrengti gerą uostą, ką ir padarė. Anksčiau viename iš angarų čia buvo surenkami konvenciniai "Volvo" modeliai, nes Karlshamnas buvo užkampis, kur buvo galima slėptis nuo konkurentų.


V. Klumbio teigimu, linija Klaipėda - Karlshamnas stabiliai auga tiek keleivių, tiek krovinių atžvilgiu. Tačiau jis apgailestauja, kad lietuviai neturi tradicijos keliauti jūra kaip estai. Šia prasme į lietuvius panašūs latviai, nors jie turėtų puikias galimybes tai daryti. Lietuvis, jeigu reikia vykti į Švediją, pirmiausia galvoja apie lėktuvą, autobusą, savo automobilį. Taigi Lietuvoje dar reikia ugdyti kelionių jūra tradiciją.


Lengvatomis naudojosi vokiečiai


DFDS LISCO Keleivių rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovas Arvydas Skuodas teigia, kad ir Klaipėdos - Karlshamno, ir kitose linijose didėja keleivių bei krovinių srautai. Pasak jo, kompanija nekantriai laukia, kada Klaipėdoje bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, nes tada ir DFDS LISCO atsivers naujos galimybės.


Šią vasarą LISCO atnaujino savaitgalinius kruizus į Baltijską laivu "LISCO Patria". Šeštadieniais 13 val. išplaukiama, o grįžtama sekmadieniais 10 val. Ši kelionė pavadinta "Romantiškas savaitgalis jūroje". Beje, keleiviams leidžiama plaukti iki Baltijsko be vizų, tiesa, su sąlyga, kad nebus išlipama į krantą. Tiesa, laivas atplaukia apie 20 val. ir stovi tik 1,5-2 valandas. Pasak A. Skuodo, šio kruizo metu puiki galimybė kvėpuoti jūra jūroje.


Linija Klaipėda - Kylis (Vokietija) dabar kursuoja du LISCO laivai "LISCO Gloria" ir "LISCO Optima". Prasidėjus futbolo čempionatui visą birželį kėlimosi keltu kainos buvo mažesnės net už nesezonines. Automobilio perkėlimas, anksčiau kainavęs 300 Lt, birželį - tik 200 Lt, vieta kajutėje sezono metu kainuoja 350-370 Lt, priklausomai nuo kajutės, o birželį iš Klaipėdos plaukiant į Vokietiją kainavo nuo 200 Lt, sėdima vieta - tik 150 Lt. Tačiau, pasak A. Skuodo, lietuviai, priešingai nei vokiečiai, ne itin noriai naudojosi šiomis lengvatomis.


Keleivių srautai šioje linijoje auga maždaug 15-20 proc., palyginti su pernai metais. Švedijos linijoje keleivių daugėjo tik 7 proc. Tačiau 5 mėnesius šioje linijoje dirbo tik vienas keltas "Kaunas", kol "LISCO Patria" plaukė į Kylį, ir kroviniams gabenti į Švediją buvo nuomojamas laivas "Gute".


Dalia BIKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder