Tarptautiniai vandenys
Įvairiose šalyse dirbantys UAB "Gridins Enterprise" pramoniniai aukštalipiai pastaruoju metu pasižymėjo tuo, jog atliko Oresundo tilto inspektavimo ir remonto darbus.
1999 metais Aleksandro Gridino Klaipėdoje įkurtos UAB "Gridins Enterprise" aukštalipiai atlieka aukštuminius darbus tiek krante, tiek atviroje jūroje - naftos platformose, sunkiai prieinamose vietose. Nuo 2005 metų kovo kompanija yra visateisė Aukštuminių darbų pramonės asociacijos IRATA narė, turi tarptautinį ACHILLES sertifikatą, leidžiantį dirbti Norvegijos ir Danijos naftos pramonėje, vėjo jėgainių remonto darbų sertifikatą, LLOYD registro sertifikatą vizualinei inspekcijai atlikti, Rusijos jūrų registro sertifikatą. Šiuo metu bendrovėje dirba per 30 aukštalipių, visi jie - Lietuvos piliečiai.
Kompanijai "Gridins Group" priklausanti kita UAB - "Klaipėdos aukštalipiai" dirba Lietuvoje, o "Gridins Enterprise" - užsienyje. Tai vienintelė Lietuvos aukštalipių kompanija, atliekanti darbus užsienyje, nes tam reikia turėti tam tikrus sertifikatus. Tad jos žmonėms, be visų kitų dalykų, dar reikia mokėti ir anglų kalbą.
Nors jų atlyginimai yra komercinė paslaptis, tačiau kalbėdamiesi su bendrovės darbuotojais susidarėme įspūdį, kad šios egzotiškos profesijos žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir dirbantys užsienyje, gauna nemažus atlyginimus. Jie galbūt yra kiek mažesni nei, sakykime, norvegų ar švedų, tačiau konkurencingi. Neoficialiais duomenimis, per 24 darbo dienas jie uždirba ne mažiau kaip 10 tūkst. litų.
 |
| Nors sakoma, kad aukštalipiams tas pats, kur kaboti ir dirbti, tačiau kitų profesijų atstovams tokie vaizdai yra tikra egzotika |
Svarbiausia - saugumas
Aleksandro Gridino aukštalipiai naudoja patvirtintus aukštuminių darbų pramonės metodus, dirba greitai, efektyviai, o svarbiausia - saugiai. "Gridins Enterprise" atstovas, Vilniaus oro uoste matydamas vaikiną pasilipusį ant kopėčių ir valantį langus be jokių apsaugos priemonių, stebėjosi, kaip galima leisti žmonėms šitaip rizikuoti - tai neprofesionalu.
Pati aukštalipių darbo sistema buvo sukurta todėl, kad naftos platformose žūdavo gana daug žmonių, tai verslo savininkams gana brangiai kainuodavo. Daugiausia šioje srityje yra pasiekę anglai. Nemažai jų šiuo metu dirba Amerikoje.
Mokosi Klaipėdoje
Specialistus aukštalipius kompanija ruošia pati. Klaipėdoje yra įkurtas jų mokymo centras, turintis salę, kur galima treniruotis. Čia mokyti atvyksta instruktoriai ir iš kitų šalių, o mokytis - ir latviai, ir egiptiečiai, ir moldavai, ir kitų tautybių žmonės.
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad vienos iš A. Gridino grupės bendrovių "Gridins Enterprise" aukštalipiai Darius Patapas, Robertas Daugintis, Tomas Daugintis (kvalifikuotas IRATA treneris) ir Saulius Kniukšta atliko inspekciją ir remonto darbus ant Oresundo tilto. Tai buvo vieni iš sudėtingiausių darbų ne todėl, kad juos teko atlikti dideliame aukštyje, bet todėl, kad reikėjo labai daug galvoti, kaip juos padaryti. Nereikėtų pamiršti, kad aukštalipiai ne tik kabo aukštyje, jie yra savo darbą išmanantys specialistai.
Šio projekto įgyvendinimui vadovavo 3 lygio (aukščiausio) aukštalipys D. Patapas, aukštuminius darbus atliekantis jau penkerius metus. Jis mokėsi minėtame centre. Tam, kad pasiektų tokį lygį, jam prireikė 2,5 metų. Žinoma, aukščio baimė jam neegzistuoja.
Plati darbų geografija
"Gridins Enterprise" aukštalipiai dirbo ir ant Uddevala tilto Švedijos vakariniame krante, statytame 1996-2000 m. Bendras tilto ilgis - 1712 m, erdvė tilto apačioje - 51 metras, dvi jo atramos yra 149 metrų aukščio.
2005 metų vasarą atlikti darbai ant Grenlando tilto Norvegijoje. Jo aukštis, įskaitant 1996 m. atidarytą bokštą, - 608 m. Tilto konstrukcija, sudaryta iš kabelinių sutvirtinimų, yra 50 m. virš jūros lygio.
Darbo A. Gridino aukštalipiams tikrai netrūksta. Jie lipa ne tik ant tiltų, bet aptarnauja ir naftos platformas. Triūsia įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Singapūre, Ekvatorinėje Gvinėjoje, Norvegijoje ir kitur, išskyrus Ameriką ir Australiją. Neseniai trijų žmonių komanda išvyko į Vietnamą, kur teks atlikti inspektavimo darbus. Tačiau daugiausia dirbama Šiaurės jūroje, Norvegijos ir Anglijos sektoriuje. Beje, reikalavimai Skandinavijos šalyse didesni nei Azijos.
Oresundo tiltas nenuvylė
Oresundo tiltas jūroje jungia Daniją (Kopenhagą) ir Švediją (Malmę). Tilto ilgis vandenyje - beveik 8 km, 4 km jo eina sausuma virš salos ir 4 km tuneliu po vandeniu. Jis buvo statomas 1995-2000 m., kainavo apie 1 milijardą eurų. Beje, pastačius šį tiltą, kai kurioms keltų laivybos kompanijoms teko nutraukti veiklą. Žinoma, už verslo praradimą joms buvo kompensuota.
Prieš pradedant statyti šį tiltą irgi vyko aršios diskusijos, kaip ir Lietuvoje dėl giliavandenio uosto ties Melnrage statybos. Žalieji baiminosi, kad gamtai nebūtų padaryta žala, t. y. kad gali pasikeisti vandens kokybė, išnykti žuvys. Pasak tiltą eksploatuojančios bendrovės atstovo Bjorno Zelleno, dabar tiltu visi džiaugiasi, klausimų daugiau nebekyla, o žuvų esą daugiau nei kad būdavo anksčiau.
Tiltą eksploatuoja privati kompanija, kurios akcininkai yra danai, švedai ir vokiečiai. Jos atstovai mano, kad jis jiems turėtų atsipirkti per 50 metų. Už naudojimąsi tiltu yra imamas mokestis, pavyzdžiui, už lengvąjį automobilį - 245 Švedijos kronos. Autotransporto eismas gana intensyvus, be to, tiltu važiuoja ir traukiniai. Per metus mokesčių surenkama daugiau kaip 100 mln. eurų. Tilto išlaikymas kasmet kainuoja apie 3,5 milijono eurų. Daugiausia elektros sunaudojama traukiniams ir tuneliui po vandeniu apšviesti.
Šį statinį paprastai aptarnauja 20-45 žmonės, o turint omenyje ir kasininkus, elektrikus, eismą kontroliuojančius bei kitus darbuotojus - tiltas duoda darbo 180 žmonių.
Tilto aukštuminės dalies inspektavimo darbai atliekami kas dvejus metus. Kadangi šiemet "Gridins Enterprise" aukštalipių atlikti darbai tenkino užsakovą, galimas daiktas, jiems dar teks grįžti ant Oresundo tilto.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą