Buriavimas
Kad ir kaip bebūtų liūdna, dabartinei legendinės jachtos "Lietuva", kuri pirmoji Lietuvos istorijoje apiplaukė pasaulį iš rytų į vakarus, įgulai šiais laikais sunkiai sekasi rasti rėmėjų, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse regatose.
Pasak jachtos "Lietuva" kapitono Osvaldo Kudzevičiaus, kaip žmonės Lietuvoje gyvena, taip šis laivas ir plaukia. Tiesa, visame pasaulyje jachtos, dalyvaujančios regatose, yra priverstos ieškoti rėmėjų, tad lietuviai šioje srityje nieko naujo neišrado.
Būtina sąlyga tam, kad Klaipėdos uostas būtų įtrauktas į uostų, į kuriuos užsuka vienos garsiausių pasaulyje didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships Races", anksčiau vadintos "Cutty Sark", dalyviai, sąrašą,- šioje regatoje kasmet privalo dalyvauti to uosto jachta, ją remti turi miesto Savivaldybė. "Lietuva" - viena iš nedaugelio mūsų šalies jachtų, savo dydžiu tinkanti dalyvauti toje regatoje.
Iki šiol dar nesurinkta nė pusės būtinų lėšų tam, kad jachta "Lietuva" galėtų šiemet deramai dalyvauti "The Tall Ships Races" regatoje. Ir laiko jau liko nebe tiek daug iki birželio mėnesio antros pusės, kai reikės išplaukti.
50-oji regata
Šiemet "Lietuvos" įgula jau trečią kartą dalyvaus šioje garsioje regatoje. Kaip jai seksis, priklausys ir nuo to, kiek lėšų bus surinkta.
Šiemet "The Tall Ships Races" regata vyks 50 kartą, taigi yra jubiliejinė ir bus tikrai didžiulė, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Ji startuos San Malo uoste Prancūzijoje, ir jachtos rungtyniaus plaukdamos iki Lisabonos (Portugalija). Iš Lisabonos bus plaukimas, kurio metu bendraus jachtų įgulos tarpusavyje, iki Kadizo (Pietų Ispanija), iš jo - į La Korunijos uostą (Ispanija), kuriame bus duotas startas ir grįžtama į Antverpeną, į Šiaurės jūrą. O tada jachtos jau trauks namo.
Labdara "apmokestinta"
Jachta "Lietuva" priklauso Klaipėdos savivaldybei, kuri kasmet jai skiria šiek tiek lėšų, tačiau jų nepakanka, nors buriuotojai nebesijaučia esą našlaičiai. Jiems tenka ieškoti rėmėjų įvairiais būdais, atsidėkoti už tai juos reklamuojant pagal galimybes.
Šiemet kovo mėnesį per jūros ir transporto darbuotojų apdovanojimų ceremoniją "Anatolijus - 2005" buvo organizuota labdaros akcija - renkami pinigai "Lietuvai". Beje, Jūrų kapitonų klubas paaukojo net 1000 Lt, o šiaip daugiausia rėmė fiziniai asmenys.
Jaunieji buriuotojai atsidėkojo rėmėjams burtų keliu dovanodami jiems iš Lietuvos jūrų muziejaus nupirktas senovines istorines nuotraukas. Per tą vakarą, kuriame dalyvavo daug turtingų jūrinės profesijos atstovų, tebuvo surinkta tik 3 tūkst. 600 Lt. Be to, dar teko susimokėti už labdaros rinkimo organizavimą, tad jachtos įgulai pinigų liko mažiau. Bet jaunieji buriuotojai patenkinti bent tuo, kad pasirodė jūrinei visuomenei.
Reikia 300 tūkst. Lt
Šiemet garsiojoje regatoje rengiasi dalyvauti apie 30 žmonių iš Lietuvos, kurių pusė yra jaunimas nuo 15 iki 25 metų amžiaus. Tiek žmonių reikia todėl, kad kiekviename uoste bus keičiamos įgulos. Šiuo metu renkama įgula, įvairiuose internetiniuose puslapiuose yra skelbimai. Jaunimas atsiliepia, atvyksta padirbėti prie jachtos savaitgaliais, susipažinti su laivu ir įgula. Tie, kurie nenori pažindintis, savaime atkrenta. Suprantama, į tokį žygį priverstinai jaunuoliai nėra imami. "Lietuva" turi ir 6 nuolatinius įgulos narius, kurie prižiūrį laivą, dirba su jaunimu.
Norint įgyvendinti šį projektą, reikia surinkti apie 300 tūkst. Lt: ir jachtai sutvarkyti, ir įguloms parengti bei išlaikyti. Šiuo metu deramasi su Savivaldybės darbuotojais, kurie taip pat ieško būdų projektui finansuoti.
O. Kudzevičius sako, jog pernai "Lietuvai" labai padėjo Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Prieš pat išplaukimą merui tarpininkaujant buvo surasta trūkstamų lėšų. Beje, pernai "Lietuva" laimėjo trečią vietą, o 2004-aisiais - aštuntą.
Stengiasi dalyvauti
Paklaustas, o kas bus, jeigu nepavyks tiek lėšų surinkti, O. Kudzevičius atsakė: "Į šį klausimą negaliu atsakyti. Kiekvienais metais mes vis vargstame, susiduriame su ta pačia bėda, tačiau vis tiek stengiamės dalyvauti bent minimalios sudėties. Jaunimas, būsimieji buriuotojai, būsimieji kapitonai, dėl to, žinoma, nukenčia. Nesurinkus reikiamų lėšų, projekte dalyvauja mažiau žmonių. Lenktynėse užimame žemesnę vietą, mažiau reprezentuojame Klaipėdos uostą ir Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Uosto kompanijos ir organizacijos? Kol kas jos vangiai remia. Viena kasmet skiria po nedidelę sumą, dabar dar viena pradėjo aktyviai remti, o kitos stengiasi nusisukti nuo mūsų.
Kodėl taip yra? Nežinau, galbūt Lietuvoje nėra jūrinio mentaliteto. Neatsimenu, kas pasakė, jog kaip jachtą pavadinsi, taip ji ir plauks. Jachta "Lietuva" plaukia taip, kaip žmonės gyvena Lietuvoje. Bet mes optimistai. Stengiamės. Gaila, negaliu pažadėti, kad visi, kurie dabar padeda, plauks. Tarp mūsų ne vien tik klaipėdiečiai. Atvažiuoja ir iš Vilniaus, ir Kauno, ir iš Neringos, renkasi jaunimas iš visos Lietuvos. Tenka ir man į šalį nustumti šeimos reikalus".
Neturi stiebo
Šiuo metu jachta "Lietuva", kuriai jau 30 metų, Klaipėdos jachtklube Smiltynėje yra intensyviai remontuojama. Pasak kapitono, įgulos nariai prie jos dirba po darbo vakarais vos ne kasdien, nes senas laivas reikalauja nuolatinės priežiūros. Osvaldas juokauja, jog jachta - kaip moteris: kuo senyn, tuo daugiau glaisto reikia.
Svarbiausia bėda - jachtos stiebas, kuris stipriai nukentėjo per uraganą "Anatolijus" 1999-aisiais. Kol kas įgula naudojasi pačių pasidarytu stiebu. Tačiau turint omenyje, kad laukia tokia kelionė, teks plaukti Atlanto vandenynu, jo platybėse bus gana sunku, reikėtų pirkti stiebą.
Prieš metus toks stiebas kainavo 118 tūkst. Lt, o šiemet jis jau kainuoja 130 tūkst. Lt. Ketinama Vyriausybės prašyti paramos.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą