Lietuvos jūreivystės kolegijai - milijoninė ES parama

Projektai

Praėjusią savaitę Lietuvos jūreivystės kolegijoje buvo pristatyti du projektai, kuriais, taikantis prie Europos Sąjungos standartų, siekiama diegti naujus jūreivių mokymo metodus, atnaujinti bei patobulinti kolegijos studentų praktinių užsiėmimų bazę.

Projektą "Lietuvos jūreivystės kolegijos infrastruktūros plėtra" pristatė šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui Vladimiras Borovichinas. Anot jo, jūrininkų rengimo lygį gerinti reikia ne tik naujomis mokymo metodikomis, bet ir modernizuojant praktinę bazę pagal ES tarptautinius standartus. Taip pat būtina mažinti skirtumą tarp jūrininkų mokymo paslaugų teikimo lygio Lietuvoje ir pirmaujančiose ES šalyse.

Pranešėjas pabrėžė, kad probleminė situacija susidarė dėl kolegijai nebenaudingo 1960 m. statyto mokymų laivo "Brigita" išlaikymo. Ne tik nusidėvėjusi jo techninė bazė, bet ir nemažai lėšų reikalauja jo eksploatavimas. Laivas neturi nuolatinės stovėjimo vietos, be to, būtų neperspektyvu į jį investuoti daug lėšų. "Šiuo metu laivas glaudžiasi "Baltijos" laivų statykloje, bet galvojame, kad jį būtų galima iškelti į krantą arba tiesiog išardyti dalimis", - sakė V. Borovichinas.

Taigi "Brigitą" norima nurašyti, o vietoj jos Jūreivystės kolegijos patalpose planuojama įrengti jūrininkų treniruočių centą, kuriame vyktų tokie patys trijų rūšių kursai, kurie būdavo organizuojami laive.

Į kolegijos infrastruktūros plėtros programą įtrauktas praktinės bazės įrengimas. Per 9 mėnesius turėtų būti paruošta apie 800 kv. m įvairių patalpų. Planuojama, jog buvusioje valgykloje bus 2,10 m gylio modernus baseinas, kurio vandens nereikės keisti, mat jį filtruos automatinė sistema. V. Borovichinas sakė, kad vanduo bus nešildomas - mokymuose dalyvaujantys asmenys baseine nardys su šalčiui nepralaidžiais kostiumais.

Ruošiamasi įrengti ir teorinio mokymo klasę, taip pat patalpas, kuriose prileidus dūmų, bus tikrinama jūrininkų orientacija rūko sąlygomis. Planuojama ir laboratorija atviros liepsnos gesinimo praktikai.

Pasak pranešėjo, šiam projektui įgyvendinti dirbta trejus metus, tačiau dar laukia nemažai biurokratinių darbų - organizuoti viešuosius konkursus rangovams parinkti bei mokymo technikai pirkti, padaryti įvairias ataskaitas, surengti konkursą statybos darbams. Pastaruosius pradėti ketinama trečiąjį metų ketvirtį.

Iš viso šiam projektui skirta 2 mln. 146 tūkst. litų, iš kurių 216 tūkst. Lt duos Jūreivystės kolegija, o kitus - ES fondai. V. Borovichinas teigia, kad visa mokymo bazės rekonstrukcija bus atlikta per 20 mėnesių, iki 2007-ųjų gruodžio mėnesio pabaigos.

Jūreivystės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Romualdas Starkus pristatė projektą "Inovatyvių mokymo metodų diegimas Lietuvos jūreivystės kolegijoje", kurio tikslas - gerinti jūreivių parengimo lygį, didinti LJK konkurencingumą bei stiprinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį.

Pranešėjo teigimu, dėl reikalavimų akademiniam ir praktiniam specialistų parengimui didėjimo, technologijų raidos turi kisti ir mokymosi sąlygos, būtina diegti naujas metodikas, kelti dėstytojų kvalifikaciją. Šis projektas, anot R. Starkaus, būtent ir skirtas tiek dėstytojams, tiek jūrininkams, tiek studentams mokyti. Juo planuojama atnaujinti "Laivo gyvybingumo, žmonių gyvybės išsaugojimo užtikrinimo ir gaisro gesinimo" mokymo programą, pakelti 7 dėstytojų kvalifikaciją (greičiausiai tai bus atliekama Anglijos mokymo centre), sukurti parengtos mokymosi medžiagos elektroninę versiją internete, išleisti mokomąją knygą, kuri, žadama, bus mažiausiai 200 puslapių ir išleista apie 500 egzempliorių tiražu lietuvių ir anglų kalbomis. Visa tai tikimasi įgyvendinti per 24 mėnesius.

Projekto vadovas patikino, jog bus įsigyta ir šiuolaikinių mokymosi priemonių. Naudojant naująją metodiką bus atliktas ir bandomasis studentų mokymas. Projekto eigą vertinti ir konsultuoti lietuvaičių atvyks profesorius iš užsienio. Numatomos bendros išlaidos - 398 762,45 Lt, kurių tik 10 proc. skirs pati Lietuvos jūreivystės kolegija, o visa kita - ES struktūriniai fondai.

Lina NARBUTAITĖ