Lietuvos jūrininkai toliau diskriminuojami

Apie jūrininkų atlyginimus, apie permainas jūriniame sektoriuje, laivybos tendencijas ir laivų savininkų nerimą kalbamės su Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA), šiemet vasario 2 d. švęsiančios savo veiklos 20-metį, vykdomuoju direktoriumi Gintautu Kutka. Beje, jis turi jūrininkams ir gerų žinių.

Ką apie pertvarkas jūriniame sektoriuje mano LLSA? Galbūt seni kapitonai ne viską supranta ir be reikalo drumsčia vandenį?

Tai sunkus klausimas. Dėl jo širdį skauda visiems vienodai, vieni garsiau savo nuomonę reiškia, kiti stengiasi elgtis kitaip. Dar prieš prasidedant reformai mes pateikėme savo siūlymus, į vienus buvo atsižvelgta, į kitus - ne. Dabar skiedros lekia, bet mūsų tiesiogiai jos dar nepasiekė. Jaučiame, kad Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento kolektyvas suskaldytas ir demotyvuotas. Į mūsų keliamus klausimus pokalbių metu valdžios atstovai reaguoja. Tačiau susisiekimo ministro laikymasis tarsi nuošalyje man truputį keistas.

NARĖ. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo laivą-dujų saugyklą "Independence" valdanti UAB "Hoegh LNG Klaipėda" yra LLSA narė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Be abejo, kiekviena reforma sukelia tam tikrų diskusijų. Mes visą laiką matėme galinčią kilti problemą - atėjo nauja karta, norinti užbraukti viską, kas buvo. LTSA yra ministerijos pavaldumo įstaiga, mes negalime kištis į jos virtuvę ar nurodyti, kaip ji turėtų elgtis, bet mes su ja bendradarbiaujame. Manau, reikia su ja kalbėtis ir kartu bandyti ieškoti sprendimų.

Visada norėjosi, kad būtų propaguojama šalies vėliava. Šiuo metu niekas tuo neužsiima. Pavyzdžiui, krovos kompanijos yra susijusios su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri yra orientuota į krovos rezultatus, o mes - su administracija, kuri yra priežiūros institucija, ir dar biudžetinė. Manau, didžiausia problema yra tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų stygius.

Latvijoje yra labai stipri jūrinė administracija, turinti ir balsą, ir nuomonę. O pas mus anksčiau ar vėliau viskas persikels į Vilnių, o Klaipėdoje liks tik nedidelis skyrius. To, žinoma, nesinorėtų.

Kaip manote, kodėl valdžia imasi pertvarkų?

Valstybę, žinoma, galima suprasti. Kiekvienai transporto šakai (jūrų, vidaus vandenų, autokelių, aviacijos, geležinkelio) turėti atskirą priežiūros instituciją, kad ir kaip to norėtume, ko gero, yra per brangu. Mūsų atveju pasinaudota skandinavišku būdu sujungti transporto šakų priežiūros institucijas į vieną.

Skandinavai susidūrė su nauja problema - specialistai tapo universalais, mažai ką žinančiais apie konkrečius dalykus.

DIREKTORIUS. Gintautas Kutka Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas eina nuo 2008 metų.

Be visų kitų dalykų, trūksta informatyvumo - LTSA tinklalapyje gali galvą nusisukti ieškodamas informacijos. Diskusija šiuo klausimu labai plati, dabar prognozuoti, ar po permainų bus geriau, sunku. Neįsivaizduoju, kuo visa tai baigsis.

Manote teisingas vilniečių požiūris į jūrinius dalykus?

Dėl to gal kažkiek yra ir mūsų kaltės. Niekada nekaltinau vilniečių dėl jų požiūrio. Tikriausiai mes nesugebame jiems pateikti informacijos, argumentų ir faktų. Uostui jie, matyt, daugiau dėmesio skiria todėl, kad jis pats sugeba perduoti žinutę. Problema ta, kad mūsų sektorius mažas ir nedaug kam įdomus, todėl nėra ir noro į jį investuoti.

Kokie 2018-ieji buvo laivybos kompanijoms? Kokios jų problemos?

Pagrindinės aktualijos - gamtosaugos reikalavimai, kurių vykdymas nenumaldomai artėja. Tai ir švaresnio kuro naudojimo, ir balastinių vandenų, ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo reikalai. Nuo 2021 metų naujos kartos varikliai jau turės atitikti azoto oksidų išmetimo mažinimo reikalavimus. Visa tai pareikalaus laivų savininkų lėšų, o kaip matome iš geltonųjų liemenių judėjimo Prancūzijoje, visuomenė yra nepasiruošusi prisidėti iš savo kišenės.

Labiausiai dabar baiminamasi dėl to, kaip pasikeis kuro kaina nuo 2020 metų.

Nuo tų metų visame pasaulyje įsigalios reikalavimas, kad jūriniame kure sieros kiekis neviršytų 0,5 proc., o ne 3,5 proc. kaip yra dabar. Tai didžiausias mūsų galvos skausmas.

Praėjusieji metai mums nebuvo nei labai geri, nei labai blogi. Be abejo, norisi, kad didėtų lietuviškas tonažas. Kiekviena kompanija kuria savo verslo planus pagal savo galimybes.

Ar nė viena kompanija neplanuoja įsigyti naujų laivų?

Tai komerciniai kompanijų dalykai, apie juos nenoriu kalbėti.

Kas laivybos kompanijų laukia 2019 metais?

Teks spręsti senus su "Sodra" susijusius klausimus. Dar norime susigyventi su nauja sistema, nes numatyta daug pokyčių, nežinia, kaip į juos reaguoti. Nėra taip paprasta paimti ir visiems darbo užmokestį padauginti iš valstybės nustatyto koeficiento. Įmonės turi tam tikras sistemas ar IT programas, kurias reikia pritaikyti ir t. t.

Matome, kad dėl reformos nukentės Lietuvos jūrininkai, dirbantys trečiųjų šalių laivuose.

Mat vietoj 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį mokėdavo šie jūrininkai, visiems gyventojams nustatytas 20 proc. mokestis, vadinasi, ir šiems jūrininkams taip pat. Darbdavys Lietuvoje įpareigotas padidinti algas nustatytu koeficientu, o užsienyje dirbančių mūsų šalies piliečių darbdavys neįpareigotas to daryti. Jūrininkas 2019 metais gautas pajamas turės deklaruoti iki 2020 metų gegužės 1 d. ir iš jų jau bus išskaičiuota 20 proc. Žinant, kaip sunkiai jūrininkai moka tuos pinigėlius, toks mokesčių padidėjimas nemalonus.

Kadangi bazinės pensijos mokėjimas perkeliamas į biudžetą, o jūrininkų mokesčiai išauga, pateikiau paklausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ar galėtų tokie jūrininkai, kurie moka tik gyventojų pajamų mokestį, gauti bent jau bazinę pensiją. Atsakymas buvo - ne. Vadinasi, jie mokės 20 proc. GPM, bet pensijos vis tiek negaus. Norėdami jį gauti turi mokėti "Sodros" mokesčius.

Kad ir kaip būtų, jūrininkų finansinis raštingumas yra žemas, tad turėsime didelę problemą. Daugelis jų niekur nesidraudžia. Dabar dar neliko ir galimybės draustis "Sodroje" savarankiškai, išskyrus trečiąją pensijų pakopą privačiuose fonduose. Beje, savanoriško draudimo "Sodroje" atsisakyta todėl, kad buvo labai mažas skaičius tai darančių, tad "Sodrai" tokia funkcija buvo nuostolinga administravimo atžvilgiu.

Ar LLSA gali imtis kokių nors priemonių, kad palengvintų ir tų jūrininkų dalią, ar jie jai nerūpi?

Manote, mes džiaugiamės, kad jūrininkams, dirbantiems Lietuvos, Europos Sąjungos laivynuose, nulinis GPM tarifas išliks, o dirbantys trečiųjų šalių laivynuose jūrininkai turės mokėti 20 proc.? Anaiptol. Mes norime, kad jūrininkų būtų kuo daugiau, turėti platesnės jūrininkų pasirinkimo galimybes. Norime, kad šitas sektorius augtų, o ne mažėtų. Bet nemanau, kad Finansų ministerija artimiausiu metu peržiūrėtų galimus pakeitimus šiuo klausimu.

Nesinori pokalbio baigti pesimistine gaida. Gal turite ir gerų žinių?

Vis tiek viskas juda į priekį. Be problemų nebūna ir gyvenimo. Kalbant apie mokestinę reformą, gera žinia ta, kad nuo Naujųjų metų visiems dirbantiesiems algos didinamos, tarp jų ir jūrininkams, bet kadangi jiems taikomas nulinis tarifas, jų algos didėja dvigubai, palyginti su kranto darbuotojais.