Lapkričio 20-22 dienomis Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) prezidentas Vytautas Lygnugaris ir vykdantysis direktorius Gintautas Kutka Klaipėdos regiono valdininkų ir verslininkų delegacijos sudėtyje lankėsi Belgijoje.
LLSA atstovai lankėsi Europos Sąjungos laivų savininkų asociacijoje (European Community Shipowner's association - ECSA). Asociacijos generalinis sekretorius A. Giunjė (A. Guinier) supažindino Lietuvos delegaciją su Asociacijos struktūra, veikla, bendromis laivybos plėtros tendencijomis, "Vakarų ekspresą" informavo G. Kutka
Susitikimo metu buvo aptarta galimybė Lietuvos laivų savininkų asociacijai tapti Europos Sąjungos laivų savininkų asociacijos asocijuotais nariais. LLSA informavo apie laivybos verslo padėtį Lietuvoje, žingsnius, skatinant šį verslą, taip pat aptarti bendradarbiavimo pagrindai ir interesai.
Europos Sąjungos laivų savininkų asociacija įkurta 1965 metais. Ji vienija visas 15 Europos Sąjungos šalis-nares bei Norvegiją. Asociacijos tikslas - atstovauti laivybos sektoriaus interesams, skatinti industrijos plėtrą. Asociacijoje yra sudaryti laivybos strategijos, socialinių reikalų, Europos tranzito, statistikos, mokesčių, uostų, konkurencijos, laivybos ir gamtos apsaugos bei kiti komitetai.
Laivybos reikšmė Europos Sąjungos ekonomikai yra labai didelė. 90 proc. krovinių, skirtų prekybai su užsieniu, bei 43 proc. Europos vidaus prekybos krovinių gabenama jūros transportu. Jūriniame komplekse dirba apie 2 mln. žmonių.
Nepaisant pervežimo apimčių pasaulyje sumažėjimo 1,2 proc., taip pat mažėjančio pervežimų frachto ir dėl praėjusių metų rugsėjo 11-osios įvykių Niujorke ir Vašingtone kilusio nerimo, Europos laivybos sektorius augo. Svarbiausia priežastis - Europos Komisijos priimta laivybos strategija "1997 metų valstybės pagalbos gairės", numačiusi fiskalines, socialines ir kitas verslą skatinančias priemones.
2001 metais, palyginti su 2000 metais, Europos šalių laivyno tonažas išaugo 3,25 proc. 2001 m. balandžio 1 d. laivyną sudarė 6975 laivai. Tai sudaro apie 17,4 proc. viso pasaulio laivyno, o kartu su Europos šalių valdomais trečiosiose šalyse registruotais laivais - 41 proc.
Vidutinis Europos laivų amžius 2002 metų balandžio 1 d. siekė 11,9 metų. Tuo tarpu 2001 metais jis buvo 12,3 metų, o vidutinis viso pasaulinio laivyno amžius - 13,5 metų.
Tonažo mokestį, vietoje pelno mokesčio, moka Olandijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Airijos, Belgijos, Ispanijos laivybos kompanijos. Artimiausiu laiku jį reikės mokėti Suomijos laivybos kompanijoms. Diskusijos dėl šio mokesčio įvedimo vyksta Prancūzijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Liuksemburge.
Šiais metais "1997 metų valstybės pagalbos gaires" planuota peržiūrėti, tačiau tanklaivio "Prestige" katastrofa prie Ispanijos krantų, greičiausiai darbų eiliškumą pakoreguos ir didžiausią dėmesį teks sutelkti laivybos saugumo klausimams.
1999 metų gruodyje prie Prancūzijos krantų įvykusi tanklaivio "Erika" katastrofa, kurios metu buvo užteršta naftos produktais 400 km pakrantės, paskatino Europos Komisiją inicijuoti eilę priemonių laivybos saugumo srityje.
Pirmiausia buvo peržiūrėtos dvi direktyvos ("Directive on port State control" ir "Directive governing the activities of classification societies"). Taip pat priimta, kad vienkorpusiai tanklaiviai iki 2015 m. būtų pakeisti saugesniais dvikorpusiais tanklaiviais. Sykiu buvo nutarta sukurti Europos laivybos saugumo agentūrą, kurios pagrindinis tikslas būtų vykdyti priimtų direktyvų monitoringą. Europos Komisija pasiūlė padidinti žalos už naftos išsiliejimą Europos vandenyse atlyginimo sumą nuo 200 mln. iki 1 mlrd. eurų.
2001 metų vasarį Europos Komisija priėmė komunikatą ("Reinforcing quality service in sea ports: A key for European transport"). Svarbūs dokumentai liberalizuojant Europos uostų paslaugas buvo priimti tiek Europos parlamente, tiek Ministrų taryboje. Bendras pritarimas liberalizuoti uostų paslaugas t. y. krovą, laivų buksyravimą, locmanavimą, švartavimą, teisę laisvai pasirinkti darbo jėgą buvo priimtas Europos Sąjungos transporto ministrų susitikime š. m. liepos mėn.
Kaip galėtų ši direktyva paliesti Klaipėdos uostą? Pirmiausia, jei būtų priimta esamas projektas, tai liberalizuotų locmanavimo paslaugas. Antra, Uosto direkcija turėtų didesnę įtaką reikalaujant krovos bendroves siekti kuo geresnių rezultatų. Šiai liberalizavimo pozicijai dar turi pritarti Europos parlamentas, kuris turėtų svarstyti direktyvą šių metų pabaigoje. Projekte siūloma, kad direktyva įsigaliotų po 2 metų nuo jos priėmimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą