Lietuvos vėliava gali patekti į baltąjį sąrašą

Saugi laivyba

Apie tai, kokių naujovių šiemet reikia tikėtis saugios laivybos atžvilgiu, kalbėjomės su Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriumi Evaldu Zacharevičiumi.

Ar laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, būklė saugios laivybos požiūriu pernai pagerėjo, palyginti su 2003-iaisiais?

Be abejo, pagerėjo. 2004-ieji laivų atitikimo saugios laivybos reikalavimus atžvilgiu buvo žymiai geresni. 2003-iaisiais užsienyje buvo sulaikyti 9 Lietuvos laivai dėl saugios laivybos reikalavimų nevykdymo, o 2004-aisiais, nors buvo atlikti 102 patikrinimai - tik 2. Taigi Lietuvos laivų sulaikymo užsienyje procentas mažesnis nei 2 proc. Tai labai geras rodiklis. Pagrindinis mūsų uždavinys šiemet - išlaikyti tokį lygį.

Atsižvelgiant į Paryžiaus memorandumo reikalavimų vykdymą, egzistuoja vadinamieji baltas, pilkas ir juodas laivų sąrašai. Lietuva jau treti metai iš eilės yra pilkajame sąraše. Vertinant 2004 metų rodiklius mes galėtume jau būti ir baltajame sąraše. Tačiau norėdami patekti į baltąjį sąrašą tokius rodiklius turime išlaikyti ne mažiau kaip trejus metus iš eilės. 2004-ieji buvo pirmi metai, kai mes pasiekėme baltojo sąrašo lygį, jeigu šiemet jį išlaikysime, tai galime tikėtis, kad 2007-aisiais Lietuvos vėliava bus paskelbta baltojo laivų sąrašo vėliava. To mes, žinoma, ir sieksime.

Ar jūsų inspektoriai turi galimybę vykti į užsienio uostus ir ten inspektuoti Lietuvos laivus?

Mūsų inspektoriai į užsienio uostus vyksta tik tada, jeigu reikia įsitikinti, ar teisėtai sulaikytas Lietuvos laivas, ar laivo inspekcija atlikta laikantis bendrų Paryžiaus memorandumo kriterijų. O šiaip mes atliekame valstybės vėliavos kontrolę Klaipėdos uoste stovinčiuose Lietuvos vėliavos laivuose ir valstybinę uosto kontrolę užsienio laivuose. Taip pat ir užsienio uostuose Lietuvos laivus kontroliuoja to uosto saugios laivybos administracija. Ten jau ne mūsų jurisdikcija.

Ar teko jūsų inspektoriams aiškintis situaciją dėl neteisėto Lietuvos laivo sulaikymo?

2003 metų pabaigoje turėjome vieną abejotiną Lietuvos laivo sulaikymo atvejį Ispanijos uoste. UAB "Passat" laivas "Sumanus" pateko į sulaikytųjų sąrašą ir padidino Lietuvos laivų, sulaikomų užsienio uostuose, procentą. Pernai mes aiškinomės šį atvejį. Iš laivo savininko buvo gauti visi dokumentai, susiję su šio laivo patikrinimu, aktai, pastabos. Išnagrinėjusi gautą medžiagą, Saugios laivybos administracija priėjo prie išvados, kad inspektorius vertino subjektyviai ir kad laivas vis dėlto buvo sulaikytas neteisėtai. Ji parašė protestą Paryžiaus memorandumo sekretoriatui. Šis sudarė komisiją, į kurios sudėtį įėjo trijų valstybių inspektoriai. Jie, išnagrinėję mūsų skundą, pripažino, kad jis pagrįstas, laivo "Sumanus" sulaikymas buvo atšauktas, jis buvo išbrauktas ir iš sulaikytų laivų sąrašo.

Ar Lietuvos inspektoriai daug turėjo pretenzijų pernai į Klaipėdos uostą atplaukusiems užsienio laivams?

Pernai Klaipėdos uoste mūsų inspektoriai patikrino 438 užsienio šalių laivus iš 1405 atplaukusių. Taigi patikrintas 31 proc. tų laivų. Beje, 8 iš patikrintųjų laivų buvo sulaikyti kaip neatitinkantys saugios laivybos reikalavimų.

Vykdydami Europos Sąjungos reikalavimus pernai buvome įsipareigoję patikrinti ne mažiau kaip 20 proc. laivų. 2005-aisiais jau esame įsipareigoję patikrinti ne mažiau kaip 25 proc. užsienio laivų. Taigi inspektoriai turės pakankamai didelį darbo krūvį.

Ar Saugios laivybos administracija audros bei uragano metu kontroliuoja situaciją uoste?

Uosto akvatorijoje už saugią laivybą atsako uosto kapitonas. Jo nurodymai yra privalomi. Mes kontroliuojame uoste prie krantinių stovinčius laivus. O jų judėjimą, išplaukimą iš uosto per audrą kontroliuoja, sprendimą uždaryti uostą priima tik uosto kapitonas.

Kiek pranešimų apie nelaimes jūroje pernai gavo jūsų Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras?

2004-aisiais buvo gauti 36 nelaimės signalai. Iš jų 16 buvo klaidingų - ar dėl netyčia paspausto nelaimės mygtuko, ar dėl užkoduoto nelaimės signalo pasiuntimo apvirtus plūdurui. Gavę pranešimą mes pradedame organizuoti pagalbą. Kartais, susisiekus su laivu, paaiškėja, kad jis ramiausiai stovi uoste. O dėl likusių 20 nelaimės signalų buvo organizuojamos operacijos.

Teko vykdyti dingusio laivo paiešką. 2004 metų pradžioje buvo organizuojama 208 žvejų ant atitrūkusių ledo lyčių Kuršių mariose gelbėjimo operacija. Deja, pernai 3 žmonės žuvo: vienas nuskendo mariose, du - jūroje.

Be to, pernai gavome 19 pranešimų apie naftos išpylimo atvejus jūroje. Greičiausiai plaukiantys laivai išpumpavo savo tankuose buvusias naftos produktų atliekas ar vandenį, išplovę tankus, o srovė ir vėjas jų dėmes atnešė į mūsų teritoriją. Kai kuriais atvejais į jūrą buvo siunčiami laivai, imami mėginiai, siekiant išsiaiškinti taršos šaltinius. Tačiau visais tais atvejais surinkti naftos produktų praktiškai nebuvo įmanoma.

Ar Saugios laivybos administracija privalo nustatyti taršos naftos produktais šaltinius jūroje?

Ne. Tai aiškinasi Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Jo atstovai turi imti mėginius, nustatyti gamtai padarytą žalą, atlikti stebėjimus iš oro ir pan. Mes esant būtinybei organizuojame teršalų likvidavimo jūroje darbus.

Ar kas nors keisis šiemet jūrinių dokumentų srityje?

Šiemet nenumatome nieko kardinaliai keisti. Pernai pradėjo galioti 185 Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl jūrininkų identifikavimo dokumentų. Lietuva rengiasi ją ratifikuoti. Kai ji bus ratifikuota, jūrininkų knygelėje turės būti nurodomi vadinamieji biometriniai duomenys. Galimas daiktas, tai bus piršto atspaudų koduota juostelė ar kas nors panašaus. Mes domimės, ką šioje srityje ketina daryti, kokias technologijas žada taikyti kaimyninės šalys. Tačiau Lietuvos jūrininkams dėl to jaudintis kol kas tikrai neverta. Konvencija bus ratifikuota tik šiemet, o realiai pradėti keisti dokumentai, manau, bus tik galbūt 2006 metais.

Ar dėl šios priežasties bus keičiamos jūrininkų knygelės?

Mes neplanuojame organizuoti masinio jūrininkų knygelių keitimo. Tiesiog pasibaigus galiojimo laikui žmogus gaus naują jūrininko knygelę su biometriniais duomenimis. Manau, kad turintieji seno pavyzdžio jūrininkų knygeles galės sulaukti jų galiojimo laiko pabaigos.

Ar Lietuvos jūrininkams nebereikia stovėti eilėse norint susitvarkyti kokius nors dokumentus?

Didelių eilių nėra. Tačiau mūsų darbuotojams šiuo metu susidaro didesnis darbo krūvis dėl jūrininkų knygelių keitimo. Lietuvoje jos buvo pradėtos keisti 1993 metų pabaigoje, o masiškai keičiamos buvo 1994-aisiais. Jūrininkų knygelės galiojimo laikas 10 metų. Taigi praėjus dešimtmečiui vėl jas reikia keistis. O dėl diplomų ir kitų dokumentų nėra jokio ažiotažo, jokių eilių.

Kiek dabar Lietuvoje yra jūrininkų?

Mūsų jūrininkų registre jų yra užregistruota daugiau kaip 11 tūkstančių. Tačiau ne visi jie yra tie tikrieji jūrininkai, t. y. turintys jūrinį išsilavinimą. Į registrą yra įtraukti visi, kurie kada nors plaukė į jūrą, t. y. ir aptarnaujantis personalas kruiziniuose laivuose, pavyzdžiui, padavėjai, barmenai, valytojos, kambarinės. Manome, kad dabar realiai dirbančių jūrininkų yra apie 5 tūkstančius.

Jūrininkų registras pradėtas rengti dar tada, kai Saugios laivybos administracija buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos filialas. Šiandien jis jau yra baigtas tvarkyti. Dabar vyksta jo įteisinimo procesas. Esame parengę jūrininkų registro nuostatų, kuriuos tvirtinti turi Vyriausybė, projektą. Šiuo metu jis yra derinamas. Tikimės, kad dar šiais metais jis bus patvirtintas. Tada registro veikla bus įteisinta, o šiaip jis jau egzistuoja trečius metus.

Ar turint registrą bus galima lengviau susirasti kokį nors jūrininką?

- Šiandien mes dar neturime duomenų apie tai, kur asmuo, įtrauktas į jūrininkų registrą, yra šiuo metu, t. y. kokiame laive dirba ar galbūt yra miręs. Tokių duomenų neturime todėl, kad dar nėra patvirtinti registro nuostatai. Juose mes esame numatę, kad tokie duomenys turi būti teikiami. Beje, jūrininkų registras bus integruotas į bendrą gyventojų registro sistemą. Taigi ateityje mes galėsime turėti daugiau duomenų apie jūrininkus, kaip apie Lietuvos gyventojus. Tikimės, kad nuostatai bus patvirtinti dar šiemet, kad bus įteisintas registro valdymas ir mes teisėtai galėsime gauti tokius duomenis.

O kiek Lietuva turi jūrinių laivų?

Jūrų laivų registras buvo įteisintas praėjusiais metais. Šiemet jis jau pradėjo galioti. Šiuo metu yra bandomasis laikotarpis, jis integruojamas į visų transporto priemonių registrų sistemą. Mes dažnai duomenis teikiame Mokesčių inspekcijai, Statistikos departamentui. Pradėjus galioti registrui mums to daryti nebereikės, šios institucijos galės pačios naudotis registru.

Sausio 1 d. jūrų laivų registre buvo įregistruoti 78 prekybiniai ir 94 žvejybos laivai.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ