Lietuvos žvejybos laivai dirba ir Mauritanijos zonoje

Žvejyba

Kai kurie laivai jau palieka Mauritanijos žvejybos rajoną, nes čia prisirinko per daug laivų ir žuvų jau sugaunama kur kas mažiau nei anksčiau. Šiame rajone jau penkerius metus žvejoja 6 Lietuvos laivai, priklausantys Klaipėdoje registruotai UAB "Baltlanta".

Pastaruoju metu daugiausia dėmesio Lietuvoje skiriama Baltijos jūros žvejų problemoms Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą (ES), skandalams dėl Europos bendrijos Lietuvos žuvininkystei remti skirtų lėšų skirstymo. Susidaro įspūdis, kad Lietuva okeaninės žvejybos laivų apskritai neturi. Beje, "Baltlantos" laivai sugauna daugiau kaip 50 procentų visų su Lietuvos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugaunamų žuvų.

Mauritanijoje laivai kontroliuojami

UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Savčenka mano, kad Lietuva, vertinant jos pasiruošimą stoti į Europos Sąjungą (ES), nepagrįstai sulaukė pastabų esą žvejybos laivai nėra kontroliuojami.

Jo teigimu, visi "Baltlantos" laivai Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui yra žinomi. Jie yra gavę Lietuvos leidimą žvejoti. Be to, kiekviename laive kiekvieną dieną yra pildomi žuvų sugavimo žurnalai. A. Savčenkos teigimu, "Baltlanta" nuolatos pateikia ataskaitą Žuvininkystės departamentui, kuris ir veda kontrolę.

Be to, Žuvininkystės departamento pastangomis mažuosiuose laivuose, kurie žvejoja Baltijos jūroje, yra įdiegta speciali sistema, kurios dėka Žuvininkystės departamentas bet kokiu momentu gali pasakyti, kur yra koks laivas. Kiek vėliau, šios sistemos pagalba bus galima kontroliuoti visus laivus, nesvarbu kokiame pasaulio taške jie bebūtų. Taigi nemažai darbo šioje srityje jau padaryta, ir jis dirbamas toliau. Tačiau kol kas pagal minėtą sistemą laivai kontroliuojami tik Baltijos jūroje.

Nuo 1 iki 20 laivų

Žlugus valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra" ir valstybinei okeaninei žvejybai, Lietuvoje atsirado 6-8 įmonės, turinčios po vieną ar daugiau laivų, bandžiusios imtis okeaninės žvejybos. Šiuo metu beliko buvusio "Jūros" vadovo Bernardo Krištanavičiaus įmonė, turinti kelis laivus ir "Baltlanta", šiuo metu jau turinti 20 laivų. Ši kompanija eksploatuoja 12 žvejybos laivų ir 5 transportinius refrižeratorius, vieną tanklaivį, vieną vilkiką ir vieną pagalbinį laivą. Visi jos laivai šiuo metu plaukioja su Lietuvos vėliava.

UAB "Baltlanta" buvo įsteigta 1996 m. gruodį. Iš pradžių bendrovė užsiėmė laivų remontu, laivų ekspedijavimu, muitinės tarpininkavimu. Tačiau nuo pat bendrovės įkūrimo buvo planuojama, kad "Baltlanta" taps laivų savininke ir imsis žvejybos kaip ūkinės veiklos. Šiandien pagrindinė bendrovės veikla ir yra žvejyba, o visi kiti darbo barai - pagalbinė veikla.

Bendrovę įsteigė Lietuvos fiziniai asmenys. Vėliau buvo padidintas jos įstatinis kapitalas, o paskui bendrovės akcijas nupirko viena Lichtenšteino kompanija. Tad galima sakyti, jog bendrovės kapitalą sudaro ir užsienio kapitalas, tačiau UAB "Baltlanta" yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo.

Tik įsteigta bendrovė laivų neturėjo. Pirmas jos įsigytas laivas buvo transportinis refrižeratorius "Rytas", kuris dabar perdaromas į žvejybos laivą. Vėliau buvo įsigyti laivai "Vilnis", "Koralas", paskui 5 laivai atiteko pagal "bareboutčarterį" ir buvo nupirkti visi kiti.

Pasirinkta Mauritanijos zona

Anksčiau Lietuvos laivus žvejybos licencijomis aprūpindavo Sovietų sąjungos susivienijimas "Sovrybflot". Lietuvai atgavus nepriklausomybę įmonė "Jūra" prarado visus ankstesnius ryšius ir neturėjo darbo užsienyje patirties.

"Baltlantos" laivyno vyriausiasis vadybininkas Bronius Bikulčius sako, jog įsteigtai bendrovei pačiai teko kreiptis į valstybes, kurios prekiavo licencijomis, t. y. leidimais žvejybai jų zonose - į Angolą, Mauritaniją, Maroką, Senegalą. Be to, buvo naudojamasi tomis vietomis, kuriose galima žvejoti be licencijų. Taigi buvo dirbama ir atviroje Atlanto vandenyno dalyje, t. y. šiaurinėje jo dalyje, vadinamojoje Irmingerio jūroje, kurioje gaudomi jūrų ešeriai. Prie Argentinos esančiame nedideliame vandenyno plote, neįeinančiame į Argentinos zoną, neutraliuose vandenyse buvo gaudomi kalmarai. Tarp Norvegijos ir Farerų salų esančiame vandenyno plotelyje, nepatenkančiame į jokias zonas, žvejojo skumbres.

Tačiau žvejyba ten yra sezoniška. Žvejojama 3-4 mėnesius ar netgi tik du. Paskui reikia keisti žvejybos rajoną, perplukdyti laivus į kitą, o tam sugaištama nemažai laiko ir patiriama nemenkų išlaidų. B. Bikulčiaus teigimu, Mauritanijos zona pasirinkta todėl, kad žvejyba čia vyksta praktiškai ištisus metus. Tiesa, ir čia būna du laikotarpiai, kai žvejybos sąlygos būna blogesnės - pavasarį ir rudenį. Beje, blogasis žūklės laikotarpis Mauritanijos zonoje paprastai baigiasi maždaug lapkričio mėnesio vidury.

Taigi pastaruosius penkerius metus "Baltlantos" laivai jau žvejoja, galima sakyti, tik Mauritanijos zonoje. Ten nuolatos dirba 6 dideli okeaniniai žvejybos laivai, kuriuos aptarnauja keli transportiniai refrižeratoriai.

Licenciją ten žvejoti "Baltlanta" perka iš Mauritanijos valstybės. Vienas iš šios šalies pajamų šaltinių yra licencijų pardavimas. Jos zonoje, be Lietuvos laivų dirba ir Murmansko, Archangelsko, Norvegijos, Olandijos, Islandijos ir kitų šalių laivai. Per dieną už vieno laivo licenciją mokama apie 1700 JAV dolerių.

Iki šiol Mauritanija neribojo parduodamų licencijų kiekio. Todėl šiame rajone susirinko labai daug laivų, atplaukė ir iš Tolimųjų Rytų. Tad žvejybos sąlygos pasidarė žymiai sunkesnės. B. Bikulčiaus teigimu, kai kurie laivai jau palieka šį rajoną, nes čia sugaunama jau žymiai mažiau.

Angoloje trukdo biologinis poilsis

Vienas "Baltlantos" laivas "Pelėda" žvejoja Angolos zonoje. Jį aptarnauja du transportiniai refrižeratoriai "Grifas" ir "Mares". Tačiau šiame rajone jau antri metai yra įvesta 3 mėnesių pertrauka, kuri vadinama žuvų resursų biologiniu poilsiu. B. Bikulčiaus teigimu, iškilo grėsmė, kad šiame rajone neapsimokės dirbti, nes pelningumas čia labai nedidelis, o 3 mėnesius reikia stovėti. Pernai per tą laiką buvo paremontuotas laivas.

Beje, dar trijų "Baltlantos" žvejybos laivų "Kovas", "Balandis" ir "Apuokas" rekonstrukcija ir modernizacija Klaipėdoje, AB "Laivitė", gerokai užsitęsė. Mat atliekami didžiuliai darbai, reikalaujantys didelių investicijų.

Baltijos jūroje žvejoja tik du "Baltlantos" laivai "Baltik" ir "Atlant".

Stauridės realizuojamos Afrikoje

Šeši "Baltlantos" laivai Mauritanijoje 1998 m. sugavo 85 tūkstančius tonų, 1999 m. - 90 tūkst. tonų, 2000 m. - 104 tūkst. tonų, 2001 - 111 tūkst. tonų, pernai - 105 tūkst. tonų. B. Bikulčiaus teigimu, šiemet, ko gero, bus sugauta irgi mažiau, maždaug apie 100 tūkst. tonų, nes ne kiekvienais metais būna tokios geros žūklės sąlygos, kokios buvo 2001-aisiais.

Vieno tralavimo metu laivas gali sugauti 50-70 tonų žuvies. Dabar "Baltlantos" laivuose yra padarytos šviežios žuvies saugyklos, kuriose telpa 60-70 tonų. Jose būna atvėsintas vanduo, kad žuvis būtų galima ilgiau išlaikyti, nes šaldymo mechanizmai negali iškart tiek žuvies sušaldyti.

"Baltlantos" sugaunamas žuvis galima suskirstyti į dvi rūšis. Vienos jų tinka Afrikos rinkai - t. y. stauridės. Lietuvai šių žuvų visiškai nereikia. Tik kartais bendrovės laivai atgabena nedidelius jų kiekius Lietuvos jūrų muziejaus pingvinams. Taigi 99 proc. sugautų stauridžių realizuojama Afrikoje. B. Bikulčiaus teigimu, ten geriausiai už šias žuvis mokama ir jos yra paklausios.

Skumbrės, sardinelės, kurios tinka konservams gaminti, ir kitos žuvys patenkančios į tinklus kaip papildomas laimikis, atgabenamos į Baltijos jūros baseino uostus. Iš čia jos daugiausia patenka į Rusijos Kaliningrado sritį, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, kur iš jų gaminami žuvų konservai.

Paklaustas, ar į Lietuvą atgabenama "Baltlantos" sugautų žuvų, B. Bikulčius atsakė, jog taip, tačiau tik labai nedelis kiekis. Bendrovės laivais atplukdoma 10-20 kartų daugiau žuvų, negu reikia Lietuvos įmonėms.

Mauritaniečių kontrolė

Pasak B. Bikulčiaus, stauridės, skumbrės, sardinelės, gaudomos prie Afrikos, nėra labai geros žuvys, jos yra masinės. Tai ne menkės, ne plekšnės, ne uotai, ne ešeriai. Žinoma, į Lietuvos žvejų tinklus Mauritanijoje pakliūna ir gerų, ir egzotiškų žuvų, tačiau jų vienetai. Vadinamąjį Afrikos žuvų mišinį sudaro dešimtys žuvų rūšių: tarp jų ir vadinamų saule, mėnuliu, kardu, bure, kapitonu, durklu ir kt. t. Tačiau Mauritanijoje tos papildomos žuvys gali sudaryti ne daugiau kaip 3 procentus viso laimikio.

Jeigu būtų gaudoma daugiau, laivams tektų palikti tą rajoną. Perkant licenciją į kiekvieną laivą yra paskiriami Mauritanijos stebėtojai, ir jie visą žvejybos laikotarpį būna laive.

Vidmantas MAŽIOKAS