Projektai
Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus manymu, žemė Klaipėdos viešajam logistikos centrui turėjo būti rezervuota prieš 2-3 metus, tada situacija dabar būtų buvusi kur kas paprastesnė.
Klaipėdos viešajam logistikos centrui, kurį ketinama statyti pietinėje uosto dalyje, prie trečiosios vandenvietės, šiuo metu yra rezervuota 340 ha teritorija. Visas logistikos centras turėtų apimti nuo 300 iki 500 ha teritoriją.
Šiam centrui statyti numatyta beveik 100 mln. Lt iš Europos Sąjungos biudžeto. Vėliau bus svarstomas klausimas, kiek lėšų jam reikia skirti iš nacionalinio biudžeto.
Statomas jis būtų etapais. Pirmo etapo metu reikėtų 120 ha žemės. Vėliau vyktų derybos su privačiais asmenimis ar kompanijomis, kurie šalia turi žemės, dėl jos išpirkimo. Pasak ministro, geresnio pasirinkimo logistikos centro vietai šiuo metu neturėta. Jis pažadėjo, kad ten esantis miškas bent jau kol kas nebus kertamas. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, šauksmas, kad čia bus iškirstas visas miškas, dar labai ankstyvas. Anot jo, į logistikos centro teritoriją gali papulti nebent keli medžiai.
Uosto direkcijos rūpestis
Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl tam tikrų teritorijų paėmimo Klaipėdos viešajam logistikos centrui, paskui bus rengiamas jo detalusis planas, atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, o tada ir techninis projektas. Ministro A. Butkevičiaus manymu, laikotarpis iki techninio projekto rengimo gali būti apie 1,5 metų.
Paklaustas, ar bus sukurta kokia nors bendrovė, kuri rūpinsis šio logistikos centro statyba, ministras atsakė, jog kol kas žadama lėšas taupyti ir manoma, kad tokią funkciją šiuo metu gali atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Daugiausia valstybinės žemės
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, ginčai vyksta dėl to, kad logistikos centrui reikalingos teritorijos dalis, kurioje netgi nėra miško, yra valstybinio miško teritorijoje. Sekretoriaus teigimu, suprantami gamtosaugos specialistų būgštavimai dėl logistikos terminalo statybos tokioje vietoje, todėl vyksta pasitarimai ieškant subalansuoto sprendimo, kad nebūtų užkirstas kelias uosto plėtrai.
A. Vaitkus sakė, jog buvo siūlyta logistikos centrui pasirinkti kitą teritoriją, bet jo statyti, pavyzdžiui, Gargžduose negalima, nes logistikoje kiekvienas kilometras yra dauginamas iš dviejų turint omenyje, kad važiuojama į priekį ir atgal.
Numatyta teritorija pasirinkta todėl, kad čia daugiau žemės priklauso valstybei, o kiek tolėliau jos jau yra privatūs žemės plotai, ir privačios kompanijos, kurios taip pat turi tikslą vystyti logistinę veiklą.
S. Dobilinsko teigimu, kadangi čia yra visa valstybinė žemė, kiek jos buvo galima surasti, todėl Uosto direkcija pasiūlė Vyriausybei visą ją priskirti rezervinei teritorijai. Paklaustas, kas įsigijo žemę šalia tos teritorijos, S. Dobilinskas atsakė, jog ją yra nusipirkę verslininkai. Pagal miesto bendrąjį planą už geležinkelio stoties "Draugystė" buvo numatyta pramoninė zona. Uosto direkcija irgi norėjo ten rengti logistikos centrą. Tačiau bendrasis planas buvo rengiamas trejus metus, o per tą laiką ten atsirado privačios teritorijos.
A. Butkevičiaus teigimu, žemė čia rezervuota todėl, kad nebūtų niekam grąžinta ar parduota. Anot jo, Lietuvoje dabar labai populiaru sužinojus, kur bus tiesiamas kelias, statomas koks nors valstybinės reikšmės objektas, žemę susigrąžinti, o paskui reikalauti už ją milijonų litų.
Ne tik konteineriai
Žadama, jog Klaipėdos viešasis logistikos centras bus labai didelis ir modernus, pritraukiantis papildomus krovinius iš Kinijos, o galbūt ir iš Singapūro. Tačiau jis nebus skirtas vien tik konteineriams. Pasak ministro, tokį plotą užpildyti vien konteineriais Klaipėdos uostas vargu ar pajėgtų. Siūloma į logistikos centrą ne tik gabenti krovinius, bet ir statyti, vaizdžiai tariant, fabrikus, kuriuose būtų galima ir komplektuoti tam tikras detales, atlikti surinkimo darbus.
A. Butkevičiaus teigimu, valstybės funkcija įrengiant viešąjį logistikos centrą baigtųsi tuo, kad būtų sutvarkyta jo infrastruktūra. Tada jau būtų pritraukiamos privačios lėšos paties terminalo statybai ir jo operavimui.
"Manau, tik tokiu atveju galėtų pasiteisinti viešojo logistikos centro funkcionavimas ir jis galėtų konkuruoti su kitais tiek pasaulyje, tiek Europoje esančiais centrais. Be logistikos centrų uostų plėtra sparčiais tempais, mano manymu, yra neįmanoma", - sakė susisiekimo ministras.
Svarba
Logistikos centras, pasak A. Vaitkaus, yra labai svarbus socialiniu požiūriu. Dėl nesubalansuotos ir neišvystytos logistikos Lietuvoje prarandama apie 30 proc. prekės kainos. Tai, ką daro privatininkai, yra viena, o viešoji infrastruktūra ir gebėjimas turėti intermodalinius terminalus turėtų išspręsti logistinių galimybių problemas.
Kitas dalykas, Klaipėdos uostas šiandien yra konteinerių krovos lyderis Baltijos šalyse, išskyrus Sankt Peterburgo uostą, su kuriuo jis negali konkuruoti. Klaipėdoje konteinerinė apyvarta auga sparčiausiai nuo 2003 m. Pasak A. Vaitkaus, Susisiekimo ministerija negali į tai nekreipti dėmesio. Europos Sąjungos uostai šiandien yra perkrauti. Jie ieško labai sparčių fiderinių linijų.
Be to, kai kuriose Lietuvos magistralėse transporto srautai auga iki 50 proc. Pernai metų pabaigoje magistrale Via Baltica nuo Kauno Mariampolės link per parą pravažiuodavo 1900 krovininių automobilių, vėliau buvo pasiektas 4200, dabar jau beveik 6 tūkst. krovininių automobilių važiuoja šia kryptimi per parą. Todėl valstybei, pasak A. Vaitkaus, labai svarbu turėti galimybę manipuliuoti tarp geležinkelio ir autotransporto valstybės prieigose, pasienio zonose.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą