Kaip jau pranešta, Europos Sąjunga (ES) su Maroku turi susitarti iki šių metų liepos 14 d., nes tądien baigia galioti dabartinis protokolas. Deja, derybos dėl žvejybos kvotų Maroke prasidėjo gerokai vėliau - šiemet balandžio viduryje. Šių metų pradžioje derybos buvo sustabdytos dėl neaiškaus Vakarų Sacharos teisinio statuso. Europos Teisingumo Teismo sprendimu laisvosios prekybos susitarimai tarp ES ir Maroko negalioja Vakarų Sacharoje.
ES žvejybos laivyno veikla Maroko vandenyse buvo nutrūkusi 2011 metų pabaigoje, kai Europos Parlamentas nepritarė žvejybos protokolo su Maroku sudarymui. Ji atnaujinta tik 2014 metais.
"Lietuvai šios derybos yra itin svarbios. Mūsų šalis aktyviai naudojasi suteiktomis kvotomis. Kasmet iki 4 didžiųjų Lietuvos žvejybos laivų dirba šioje zonoje, vienoje iš svarbiausių Lietuvos žvejybos pramonei", - teigė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Lietuva yra viena iš aktyviausiai žvejojančių valstybių šioje šalyje. Jai priklauso beveik 26 proc. visos Maroke ES gaunamos pelaginių žuvų kvotos - iš viso 20,7 tūkst. tonų. Lietuvos pelaginių žuvų sugavimai šiuose vandenyse sudaro vidutiniškai 30 proc. visų metinių Lietuvos sugavimų. Jeigu derybos nepavyks, jos žvejams gresia nuostoliai.
Svarbiausia Vakarų Sachara
UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojas laivynui Bronius Bikulčius sako, kad Lietuvos žvejams labiausiai rūpi būtent Vakarų Sacharos, šiuo metu turinčios gana keistą statusą, zona. Norima pagerinti situaciją joje, nes pažeidžiamos vietinių gyventojų teisės. Marokas naudoja jų resursus, o jie už tai nieko negauna. "Pas mus spaudoje rašoma, kad klausimas jau išspręstas, bet iš tikrųjų taip nėra. Jeigu ES ir pasirašys su Maroku susitarimą, tai tik laikiną. Jeigu jame nebus Vakarų Sacharos, tai mūsų negelbės, nes mūsų visa žvejyba vyksta jos zonoje", - sakė B. Bikulčius.
Senasis protokolas dar galioja iki šių metų liepos 14 d., tačiau "Baltlanta" savo kvotą jau yra išnaudojusi. "Tuos daugiau kaip 20 tūkst. t žuvų, leidžiamų sugauti per metus, mes labai greitai išgaudome", - sakė pokalbininkas. Maroko zonoje dabar žvejoja tik du "Baltlantos" laivai, anksčiau dirbdavo 4.
Mauritanijoje prastos žūklės sąlygos
Mauritanijos zonoje "Baltlanta" turi 57 tūkst. t kvotos, bet ten visų žuvų neišgaudo, nes labai didelė zona ir prastos žūklės sąlygos. Mauritanijos kvotą ji dalindavosi su kita Lietuvos bendrove.
Šiuo metu Mauritanijoje dirba tik vienas "Baltlantos" laivas "Ieva Simonaitytė", nes "Simonas Daukantas" yra remontuojamas tradiciškai Las Palme, o trečias laivas "Kovas" yra išnuomotas suteikiant teisę jį išsipirkti. Tikėtasi, kad šią savaitę "Simono Daukanto" remontas bus baigtas ir jis plauks dirbti į Mauritaniją, nes Maroke bendrovė neturi teisės sugauti nė vienos tonos.
Kažkada turėjusi 10 laivų, dabar "Baltlanta" turi jų tik du. Kitus laivus savininkai pardavė. "Ieva Simonaitytė" ir "Simonas Daukantas" yra dideli ir galingi "Monzund" tipo supertraleriai, tad jiems išgaudyti 20 tūkst. t žuvų per metus yra vienas juokas. "Šiuo metu Mauritanijoje ne sezonas, bet mes priversti ten dirbti, nes Maroke nieko neturime. Patiriame nuostolių, jeigu tas protokolas nebus pasirašytas, bus labai liūdna", - sakė B. Bikulčius.
Vandenynas, pasirodo, išsemiamas
Be Maroko ir Mauritanijos, daugiau "Baltlanta" nebeturi kur žvejoti. UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", kuriai anksčiau vadovavo Bernardas Krištanavičius, dabar - Aivaras Labanauskas, Maroke kvotos neturi, Mauritanijoje turi, bet ten nežvejoja, nes labai prastos žūklės sąlygos. Šios bendrovės laivas "Margis" žvejoja Ramiajame vandenyne. "Anksčiau B. Krištanavičius yra sakęs, kad netiki, jog Mauritanijoje galima žvejoti. Aš tada tikėjau, kad galima, bet, pasirodo, jis buvo teisus. Po to, kai priekrantės zoną, kurioje negalima žvejoti, padidino nuo 12 iki 20 jūrmylių, mes tenai nelabai ką besugauname. Čia, pietuose, mūsų žvejų beveik nebėra. Apie šiaurėje žvejojančius mažus Lietuvos laivus, kurie gaudo krevetes, krabus nedideliais kiekiais, nieko negaliu pasakyti. Panašu, kad greitai Lietuva pietuose nebeturės okeaninių žvejų. Ir tai nieko nuostabaus. Estai jų jau neturi. Maroke ir Mauritanijoje, be lietuvių, žvejoja olandai, latviai, lenkai", - kalbėjo B. Bikulčius.
Pasak jo, be abejo, žvejybos rajonams reikia duoti pailsėti. Bet niekas nežiūri, kas darosi tų rajonų priekrantėse, kur žvejojama su tų šalių nacionalinėmis vėliavomis. Tai jie daugiausia ir išgaudo žuvų.
Maroke ir Mauritanijoje daugiausia gaudomos masinės pigios žuvys - stauridės, skumbrės sardinelės, sardinijos. Visos kitos žuvys yra priegauda, jų galima sugauti ne daugiau kaip 3 proc. Tos masinės žuvys yra migruojančios. Jos keliauja iš Senegalo į Mauritaniją, Maroką, o paskui grįžta atgal tuo pačiu keliu. Senegalas griežtai kontroliuoja savo zoną - užsieniečiams visiškai neleidžiama užsiimti pelagine žvejyba, Marokas taip pat riboja ir kvotas, ir asortimentą. O Mauritanijoje, pasak B. Bikulčiaus, daug betvarkės. Ten priekrantėje daug kinų gaudo žuvis, turkai atplaukia ir žvejoja su gaubiamaisiais tinklais, su tralais prie kranto, semia viską, kas tik yra nuo pat paviršiaus iki dugno. Ten žuvys labai smarkiai naikinamos.
Apie 1960-1970 metus vyravo labai klaidinga nuomonė, netgi visuose vadovėliuose buvo rašoma, kad pasaulinis okeanas neišsemiamas. O pasirodė, kad išsemiamas, ir žymiai greičiau, negu galima įsivaizduoti. Todėl dabar pradėta labai smarkiai reguliuoti - visur kvotos, jau nebeliko tokios vietos, kuri nebūtų kvotuojama ar valstybių, ar konvencijų. Šiaurės Rytų Atlante, Šiaurės Vakarų Atlante labai griežta tarptautinė kontrolė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą