Grįžtant prie temos
Medicinos komisijos gydytojai tikina nesą jūrininkų priešai ir jūrininkų sveikatą tikrinantys neperžengdami proto ribų. Pasak jų, galima sugriežtinti keliamus reikalavimus jūrininkų sveikatai, tada tai jau iš tikrųjų nebebus kam dirbti Lietuvos laivybos kompanijose.
"Vakarų ekspresas" kėlė dažnėjančio jūrininkų susirgimų jūroje problemą, pateikė stambiausių Lietuvos laivybos kompanijų administracijos atstovų vertinimus. Šį kartą kalbėjomės su Jūrininkų ligoninės Jūros medicinos centro (JMC) vedėju Steponu Romualdu Skačkausku, gydytojų medicinos komisijos, be kurios išvadų jūrininkai neišleidžiami į jūrą, pirmininku Valdu Kuolu apie tai, kodėl, perėję medicinos komisiją, jūrininkai suserga jūroje, pridarydami problemų bendrovės vadovybei bei artimiesiems, jau nekalbant apie tai, kad patys neretai rizikuoja savo gyvybe.
Užpraeitą ketvirtadienį į Palangą specialiuoju lėktuvo reisu iš Meksikos parskraidinto 62 metų AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) motorlaivio "Asta" elektromechaniko, gydomo Jūrininkų ligoninėje, būklė praėjusį ketvirtadienį vis dar buvo sunki. Dėl tulžies akmenligės priepuolio jis Tampiko uoste operuotas du kartus. Klaipėdos gydytojų teigimu, šis jūrininkas niekuo nesiskundė, buvo perėjęs medicinos komisiją - sveikatos būklė ideali. Kita vertus, jie neatmeta galimybės, kad jis galėjo ir nežinoti, kad serga. Reisas trunka šešis, o liga kartais gali išlįsti ir per 3 mėnesius.
 |
| Gydytojų medicinos komisijos pirmininkas V. KUOLAS: "Neleisti į jūrą būtų lengviausia." |
Pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2000 ir 2001 metų įsakymais patvirtintą Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką jūrininkai medicinos komisiją privalo pereiti vieną kartą per metus. Tačiau, atsižvelgiant į jūrininko sveikatos būklę, gali būti ir apribojimų. Pavyzdžiui, komisijos išvados galioja tik 6 mėnesius, po reiso žmogus vėl turi pasitikrinti sveikatą tik pas tą specialistą, kuris apribojo plaukiojimo trukmę.
S. R. Skačkausko teigimu, jūrininkų sveikata tikrinama vadovaujantis ministro įsakymu pagal nurodytus standartus, patys medicinos komisijos gydytojai nieko neišsigalvoja.
Be eilės ir nemokamai
Į medicinos komisiją užsiregistravusiam jūrininkui pirmiausia Klaipėdos jūrininkų ligoninės JMC atliekami tyrimai. Pavyzdžiui, daroma elektrokardiograma, audiograma, rentgeno nuotrauka, visi kraujo ir šlapimo tyrimai, matuojamas akispūdis, tiriamas gliukozės kiekis kraujyje ir kt.
Tik tada jūrininkas eina medicinos komisiją, t. y. jį "čiupinėja" aštuoni įvairių specializacijų gydytojai. Visi apie jūrininką surinkti duomenys pristatomi į JMC registratūrą. Komisijos pirmininkas V. Kuolas juos peržiūri ir nusprendžia, ar jie atitinka sveikatos apsaugos ministro 2000 metų įsakymu patvirtintus standartus. Jeigu viskas gerai, jis pasirašo. Jeigu, sakykime, hemoglobino kiekis per mažas, žmogus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją toje pačioje ligoninėje. Beje, nemažai jūrininkų krante neturi šeimos gydytojų ir net nežino, kad tokie yra.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos įsakymu, jūrininkus specialistai aptarnauja ir be eilės, ir nemokamai. Esant reikalui jie čia pat gydomi ir net guldomi į ligoninę, kurioje atliekami sudėtingesni tyrimai. Tiesa, jeigu pageidauja, gali gydytis ir kitur. Pasak V. Kuolo, retai kada už tai jūrininkai pasako "ačiū". Dažniausiai būna nepatenkinti, kam be reikalo kabinėjamasi, pyksta: esą tiek sumokėję už komisiją, o ši neišleidžianti į jūrą.
|
| Neseniai nupirktas naujas elektrokardiografas |
Be kita ko, pats jūrininkas specialiame blanke "Laivyno darbuotojo sveikatos istorija" turi pateikti duomenis apie turėtas sveikatos problemas, patirtas operacijas, persirgtas ligas, nurodyti, kur gydėsi. Savo parašu jis patvirtina, jog nurodė teisingą informaciją.
Pasak V. Kuolo, medicinos komisijos metu jūrininkas turėtų pasakyti viską, kas jį neramina. S. R. Skačkauskas teigia, kad jūrininkai neretai meluoja, slepia savo ligas, nes jiems reikia plaukti į jūrą, ir viskas. Pavyzdžiui, jūrininką buvo ištikęs insultas, o jis vis tiek rašo ligos istorijoje, kad sveikas, ir gana. Šlapimo pūslėje rastas auglys, o jūrininkas veržiasi į jūrą, ir viskas - jam jokio skirtumo, kur jis mirs.
Gydytojai sako nesą jūrininkų priešai. S. R. Skačkauskas dirbo laivo gydytoju 10, o V. Kuolas - 7 metus. Jiems jūrininkų bėdos yra kuo puikiausiai suprantamos. Jie tik nori laiku užkirsti kelią galimiems susirgimams, kad jūroje nekiltų problemų. Kartais pakanka išrašyti vaistų, ir žmogus, žinodamas savo ligą ir prisižiūrėdamas, gali ilgai ir gerai dirbti. Pasak V. Kuolo, neleisti į jūrą būtų lengviausia. S. R. Skačkauskas atkreipia dėmesį į tai, kad gydytojų medicininė komisija yra profilaktikos, o ne medicinos diagnostikos centras.
Informacija renkama
Anksčiau, kai laivuose dirbdavo gydytojai, beveik kiekvieno jūrininko sveikata medicinos komisijos nariams būdavo žinoma, nes jie po reisų rašydavo ataskaitas. Dabar komisijos nariams yra sunku surinkti duomenis, jeigu patys jūrininkai juos slepia. Todėl gydytojai bando visais įmanomais būdais rinkti informaciją ir kviečia bendradarbiauti laivybos kompanijų administracijos atstovus, laivų savininkus.
Beje, yra laivų savininkų, kurie priima jūrininkus dirbti į laivus nereikalaudami jo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų.
S. R. Skačkausko teigimu, gydytojai, kiek tai įmanoma, renka statistinius duomenis apie jūrininkų ligas ir susirgimus, juos analizuoja.
Šiemet medicinos komisijos metu nustatyta 211 naujų susirgimų atvejų: iš jų 6 - onkologiniai, 13 - hipertonijos ligos, 13 - cukrinio diabeto atvejai ir kt.
|
| Specialiu bekontaktiniu tonometru matuojamas akispūdis |
Ligoninės vadovybė deda nemažai pastangų, siekdama pagerinti jūrininkų apžiūras. Neseniai nupirktas naujas rentgeno aparatas. Jo dėka pavyko nustatyti ankstyvos stadijos plaučių vėžį keliems žmonėms. Nupirktas amerikietiškas aparatas akispūdžiui matuoti siekiant nustatyti glaukomą. Laiku nustačius šią ligą ji gydoma vaistais, o nieko nedarant ateityje jūrininkas gali apakti. Pasak gydytojų, jūrininkams nuo 40 metų jis dabar matuojamas kartą kas trejus metus.
Elektrokardiograma jūrininkams daromo nuo 35 metų, nors pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą ji turėtų būti daroma nuo 40 metų. Pasak V. Kuolo, darant nuo 40 metų galima pavėluoti. Deja, infarktai "jaunėja". Neseniai nuo infarkto mirė 39 metų vyras.
Kadangi daugėja susirgimų cukriniu diabetu skaičius, jūrininkams nuo 40 metų ir naujai pereinantiems komisiją tiriamas gliukozės kiekis kraujyje. Po penkerių metų tyrimas kartojamas, o nuo 50 metų amžiaus ministro įsakymu jis jau atliekamas visiems jūrininkams.
Kadangi padaugėjo urologinių susirgimų, JMC pradėjo dirbti urologas. Visi jūrininkai nuo 60 metų amžiaus nukreipiami pas jį. Centre yra ir du endoskopijų kabinetai: viename tiriamas žarnynas, kitame - skrandis.
"Komisija" prie uosto vartų?
Didžioji dalis jūrininkų medicinos komisiją pereina JMC. S. R. Skačkausko teigimu, šiuo metu centras turi apie 13 tūkstančių jūrininkų asmens sveikatos istorijų. Netinkami dirbti jūroje šiemet pripažinti 35. Tarp jų sergantys cukriniu diabetu, kurie turi nuolatos leistis insuliną, epilepsija, prieširdžių virpėjimu ir t. t.
Tačiau yra tokių, kurie medicinos komisiją "pereina" prie buvusio žvejybos uosto vartų, kitaip tariant, nusiperkančių medicinos knygelę. Pasakojama, jog esą tokias paslaugas teikianti firma "Kalmar". Yra ir medicinos centrų Klaipėdoje, kurie siūlo tokias paslaugas, tačiau Jūrininkų ligoninės JMC komisijai vienintelei Lietuvoje oficialiai yra suteikta tokia teisė. Be to, ji turi teisę Lietuvos jūrininkams, dirbantiems olandų laivuose, išduoti tarptautinį Nyderlandų sertifikatą. Blankai atsiunčiami iš šios šalies, ir juos padirbti, S. R. Skačkausko teigimu, jau tikrai sunku.
Po medicinos komisijos išvadomis gali pasirašyti tik jos pirmininkas V. Kuolas, jį pavaduojantys S. R. Skačkauskas arba Jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pirmasis pavaduotojas Algirdas Liutkus. Apie šiuos asmenis pranešta Tarptautinei jūrų organizacijai, ir tik jų parašai yra galiojantys.
Dėl kontrolės gydytojų medicinos komisijos išvados yra įrašomos ne tik į Jūrininko medicinos knygelę, bet ir į Jūrininko knygelę. Jeigu jūrininkas pageidauja, komisijos pirmininkas gali išduoti jūrininkui ir tarptautinį sveikatos sertifikatą.
Falsifikatų sumažėjo
JMC vedėjas S. R. Skačkauskas rodė storoką aplankalą, kuriame surinktos falsifikuotos medicininės pažymos. V. Kuolas juokėsi, jog antspaudas jose esąs neblogai padarytas, o parašai matyti, jog padirbti.
Falsifikatai ypač populiarūs buvo 2002-2003 metais. Šiuo metu, kadangi jais pradėjo domėtis jūrų uosto policija, tokių atvejų jau gerokai sumažėję. Be to, ir patys jūrininkai pradėjo kitaip vertinti medicinos komisiją. Anksčiau būdavo ateidavo girti arba pagiringi, kartais tekdavo kviesti policiją.
Užsienyje eurais
Medicinos komisija - mokama paslauga. Kartu su tyrimu dėl AIDS ir RPR ji kainuoja apie 120 Lt. Pokalbyje dalyvavę gydytojai tikina, kad tokia paslauga Lietuvoje kainuoja pigiau, mat užsienyje, netgi Maskvoje, reikia mokėti tiek pat, bet eurais.
Jūrininkai patys moka į kasą. Tiesa, tų laivybos bendrovių jūrininkams, kurios su Jūrininkų ligonine yra sudariusios sutartis, pavyzdžiui, AB "Limarko" laivininkystės kompanija, LJL, ši paslauga nemokama.
Amžius - ministro kompetencija
Teiravomės gydytojų nuomonės, iki kokio amžiaus jie rekomenduotų žmonėms dirbti jūroje. Ministro įsakymu, į jūrą gali eiti žmonės iki 65 metų. Išimties tvarka leidžiama laivuose dirbti ir po 66 metų. Pašnekovų teigimu, senesnio amžiaus žmonės dirba uosto laivyne.
Gydytojai sako, jog jūrininkų amžius turėtų būti iki 50-55 metų. Tačiau vienas žmogus būna puikios sveikatos būklės ir 65 metų, o kitas jau 40-ies netinkamas dirbti jūroje. Be abejo, kuo senesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė susirgti įvairiomis ligomis.
Kaltina darbdavius ir kapitonus
Patys jūrininkai, rašydami komentarus "Vakarų ekspreso" internetinėje svetainėje, mano, kad suserga todėl, jog valgo prastą maistą. Esą net laivų kapitonai taupą maistpinigių sąskaita. Jie geria nekokybišką vandenį. Kitose šalyse reisai trunką tik 4 mėnesius, o Lietuvos laivuose - 6-8, todėl žmonės ir serga.
Kaip jūrininkų sergamumo priežastį gydytojai taip pat nurodo prastą vandens kokybę laivuose, tai, kad jūrininkai neturi sąlygų daugiau judėti.
Dažniausi jūrininkų susirgimai: pirmoji vieta tenka širdies, antroji - urologinėms ligoms. Beje, akmenlige serga nemažai jūrininkų.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą