Laivų statyba
Pagal norvegų užsakymą Klaipėdos laivų statykloje dar vasarą pradėtas statyti medinis vikingų laivas pamažu įgauna kontūrus. Darbuotojai pasakoja susidūrę su daugybe technologinių sunkumų, tačiau tikisi, jog galbūt pavyks jį baigti laiku.
Klaipėdos laivų statyklos gamybos direktorius Henrikas Mališauskas tikino, jog norvegai kol kas dar statomu gaminiu yra labai patenkinti. "Yra kilis, pritaisyta 10 išilginių lentų, o viena jų atima 3-4 dienas laiko..."
Gamybos direktoriaus teigimu, darbas juda negreitai, mat bandoma viską daryti pagal senovinę medinių laivų statymo technologiją. Be to, ąžuolo mediena reikalauja ypatingos ištvermės.
Pasak H. Mališausko, be visų kitų sunkumų, iš Danijos buvo atgabenta šlapia ąžuolo mediena. Kadangi medienos storis didelis, džiovinimo procesas yra ilgas ir sudėtingas. Be to, viena kita lenta netiko, reikėjo naujų ieškoti. "Už visko kliuvom, tačiau dabar jau žinom, kaip tinkamai dirbti, ir, tikimės, toliau darbas vyks sparčiau", - vylėsi gamybos direktorius.
Norvegų aistra
H. Mališausko teigimu, siekiama atkartoti senovinę laivų gamybos technologiją, mat tokie mediniai laiveliai Norvegijoje yra labai populiarūs. Norvegams Lietuvoje statytis vikingų laivus kur kas pigiau, mat Skandinavijoje rankų darbas žymiai brangesnis.
"Norvegijoje dėl tokių laivelių visi tiesiog pamišę, ten jų tikrai daug. Mediniais buriniais laivais naudojasi netgi locmanai priplaukti prie didelių laivų, tinka žvejoti ir dar daug kam - tiesiog darbinis laivelis", - kalbėjo H. Mališauskas.
Lietuvoje statomo vikingų laivo forma jau matyti, - pasak statyklos atstovo, toks yra tipiškas norvegų mėgstamas laivelis: 7 metrų ilgio, 2,3 m pločio, 1,5 m aukščio, 2,5 tonos svorio bei iš dalies dengtas denis. Jis yra panašus rusiškąjį "jalą", tik skiriasi laivo priekis.
Bus įstatytas 8 metrų stiebas su bure, taip pat nepamirštamos dvi poros irklų bei variklis - laivas galės judėti ir esant štiliui, ir pučiant vėjeliui. H. Mališausko manymu, čia galėtų sutilpti apie 10-12 žmonių.
Ąžuolas ir senovinės technologijos
"Senosios laivų statybos technologijos nėra paslaptis, daugelyje šalių mediniai laivai buvo statomi panašiu principu, tačiau mes dirbame būdingiausiu Skandinavijai, - pasakojo H. Mališauskas. - Šis gamybos būdas kiek skiriasi nuo mums įprasto. Pavyzdžiui, kai statėm kurėną ar remontavom "Lokį", lentas dėjome vieną prie kitos - jos lietėsi kraštinėmis, o čia lentos šiek tiek viena ant kitos užlipa, lyg laipteliai. Tokia technologija užima daugiau laiko ir yra sudėtingesnė, tačiau vandenyje laivas kur kas hermetiškesnis."
Pasak statyklos darbuotojo, paprastą medinį laivą išėmus iš vandens bei palaikius per žiemą sausumoje, medis susitraukia, atsiranda plyšiai. Na, o skandinaviškosios technologijos vandens transporto priemonei taip nenutinka.
Vis dėlto daugiausia problemų, pasak H. Mališausko, kilo dėl specifinio darbo su ypatingu medžiu. "Ąžuolo paruošimo technologija yra klaikiai sudėtinga. Ji trunka net iki 20-30 metų. Šiandien nukerti, o naudotis gali tik po poros dešimtmečių, priešingu atveju medis tau "išsidirbinės", ir nieko nepadarysi", - dėstė specialistas.
- Stokojam senovės žmonių žinių apie medį, - jie žinojo, kaip apeiti visas tas kliūtis, o mes turime iš naujo mokytis. Ąžuolas - specifinis medis, ne kiekvienas ir gali su juo dirbti, be to, jo sunku ir gauti. Tačiau kiti medžiai nėra tokie tvirti ir greičiau pūva."
Kada "medinukas" iškeliaus iš Klaipėdos laivų statyklos, H. Mališauskas konkrečiai įvardyti negalėjo. "Norime pabaigti kuo greičiau, tačiau nuolat lydi visokie sunkumai. Galvojome jau sausio gale išorinę dalį baigti, o jos dar nėra iki šiol. Norvegų pateiktas terminas yra kovo 15 diena, tačiau nežinia, kaip ten bus, gal ir spėsim..."
Klaipėdos laivų statyklos gamybos direktorius prasitarė, jog jei pirmas blynas nebus labai jau prisvilęs, tai, ko gero, teks dar iki 15 vienetų tokių medinių laivų norvegams pagaminti.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą