Merginos nori valdyti uostą ir skaičiuoti pinigus

Mokymo įstaigose

Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui Vladimiro Borovichino teigimu, šiemet mokytis į kolegiją priimta tiek studentų, kiek ir buvo planuota. Padaugėjo tik norinčiųjų studijuoti neakivaizdiniu būdu.

Rugsėjį Lietuvos jūreivystės kolegijoje kaip ir kasmet mokslus dieniniame skyriuje pradės 5 grupės pirmakursių - apie 150 žmonių. Į kolegijos neakivaizdinį skyrių priimtos dvi grupės laivavedžių ir po vieną grupę mechanikų bei uostininkų - 120 žmonių. Daugiausia tarp jų tokių, kurie jau yra paragavę tos duonos.

Populiariausia specialybė tarp stojančiųjų, V. Borovichino teigimu, buvo uosto ir laivybos valdymas bei uosto ir laivybos įmonių finansai. Beje, daugiausia šias specialybes pasirinko merginos. Užtat tarp būsimųjų laivavedžių ir mechanikų merginų tik viena kita.

Suabejota dėl mechanikų

Studentų priėmimo į dieninį skyrių planas šiemet buvo šiek tiek pakeistas. Vietoj planuotų dviejų grupių laivų mechanikų, palikta viena, o kita skirta norintiems studijuoti uosto valdymą, nors tai daryti neplanuota.

V. Borovichino teigimu, taip pasielgta todėl, kad pamanyta, jog gali pritrūkti norinčiųjų studijuoti laivų mechaniką. "Visuomenė dar nėra tiek subrendusi, kad plačiai būtų suvokiama, jog Lietuva yra jūrų valstybė, o ne valstybė prie jūros. Pastaruoju metu madingos specialybės yra finansininko, vadybininko. Nors kapitonas ar vyresnysis mechanikas šiais laikais uždirba tikrai ne mažiau už juos", - "Vakarų ekspresui" sakė direktoriaus pavaduotojas.

Pasak V. Borovichino, jūrinių profesijų populiarumas Europos Sąjungoje sumažėjo prieš 6-8 metus. Šių profesijų patrauklumas neremiant valstybei, nepopuliarinamas visuomenėje mažėja. Tačiau belgai sugebėjo grąžinti šių specialybių populiarumo status quo. Nors buvo momentas, kai į šios šalies jūrų akademiją buvo priimtas vienas ar du klausytojai, o šiuo metu ji turi apie 150 klausytojų.

Per praktiką užsidirba

V. Borovichino manymu, nežinančių apie Lietuvos jūreivystės kolegiją Klaipėdoje neturėtų būti daug, nes kolegija dalyvauja įvairiose mugėse, parodose, informacija perduodama profesinio orientavimo padaliniams. Tačiau V. Borovichinas sutinka, kad apie šią mokslo įstaigą Lietuvoje žinoma per mažai.

"Nesuprantu, kodėl jauni žmonės nenori pasinaudoti galimybe gauti jūrinio laipsnio diplomą, kuris vertinamas taip pat kaip ir bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės diplomas, ir legaliai normaliai užsidirbti pinigų, kad nereikėtų baigus aukštąjį mokslą važiuoti į užsienį ir dirbti einant žemesnes pareigas", - kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvos jūreivystės kolegijos jūrinių specialybių studentai jau treti metai nemokamai gauna uniformas. Pirmaisiais metais jos buvo siuvamos iš Vyriausybės lėšų rezervų, o nuo pernai metų - uniformoms reikalingos išlaidos įtrauktos į biudžetines. Tiesa, pirmakursiai rugsėjį jų dar negaus, nes kiekvienam siuvama individualiai, tad jie uniformomis pasipuoš galbūt lapkritį.

Atlikdami praktiką kolegijos studentai užsidirba. Pavyzdžiui, einantis jūreivio pareigas per mėnesį gauna 600 eurų arba dolerių, tad per keturis mėnesius susidaro nemenka sumelė.

Valentinas UBAS