Metus pradeda naujoviškai

Saugi laivyba

Po Naujųjų metų sutikimo Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) darbuotojų, atėjusių į darbą, jau laukė pakeisti kai kurių pareigybių bei skyrių pavadinimai, trumpai tariant, tam tikri struktūriniai pokyčiai.

Pernai vasarą sukako 5 metai, kai LSLA atsiskyrė nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nebėra jos filialas, dirba savarankiškai ir yra tiesiogiai pavaldi Susisiekimo ministerijai. Ji turi 131 etatą, tačiau darbuotojų - tik apie 119.

Šiemet didės atlyginimai valstybės tarnautojams, nes nuo sausio 1 d. padidėjo bazinis dydis, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, padidėja minimalus valandinis atlygis. Taigi atlyginimai šiemet didės 50 -300 Lt priklausomai nuo darbuotojų kategorijos.

Išbandymo metai

Praėjusieji metai buvo pirmi, kai LSLA buvo išlaikoma iš biudžeto, o ne iš 10 proc. uosto rinkliavų, kuriuos pervesdavo Uosto direkcija. Administracijos biudžetas buvo subalansuotas taip, kad ji galėtų išgyventi. "Buvo sunkiau, nes pinigų gerokai mažiau gavom. Užtat jautėmės stabiliau. Dabar mes jau metų pradžioje tiksliai žinome, koks bus biudžetas, ir planuojame. Anksčiau buvo sunku prognozuoti, kiek uždirbs Uosto direkcija. Paprastai metų pabaigoje netyčia gaudavome pinigėlių, kurių nebespėdavome išleisti, ir sutaupydavome. 2007-ieji buvo pirmas išbandymas finansine prasme. Jis sėkmingas. Mes neįsiskolinome, panaudojome viską, kas mums buvo skirta", - sakė LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius.

Pernai buvo paskelbtas Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro reorganizacijos konkursas. Projekto vertė - apie 800 tūkst. Lt. Tačiau kadangi centrą numatyta perduoti Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, tad LSLA nebebuvo prasmės stengtis jį modernizuoti. Todėl konkursas buvo nutrauktas.

Sukurta nauja struktūra

Šiemet nuo sausio 1 d. pradeda galioti nauja LSLA struktūra, kuri buvo kuriama pernai visus metus. Tai reikėjo padaryti dėl Viešo administravimo įstatymo pataisų. Kadangi pagal naują įstatymą tarnybos nebegali būti pavaldžios skyriams, jos pakeistos į poskyrius. Kartu įvertinus 5 metų patirtį buvo šiek tiek pertvarkyti ir kai kurie skyriai. Pavyzdžiui, anksčiau Bendrajam skyriui priklausė ir personalas, ir transportas, ir ūkis, ir t. t. Dabar jis suskaidytas į kelis skyrius. Pasak LSLA direktoriaus, iš esmės dirba tie patys žmonės, tik šiek tiek pasikeitė jų pavaldumas.

Pernai LSLA teko dalyvauti sprendžiant ir aplinkosauginius klausimus. Pradėjo galioti tarptautinė konvencija, susijusi su jūrų laivų korpusų dažymu - nebegalima naudoti antiorganinių alavo junginių. Kokia situacija Klaipėdos uoste, dar nėra žinoma, kol kas tik renkama informacija. Kita tarptautinė konvencija yra susijusi su oro tarša iš laivų.

Naujo pavyzdžio dokumentai

Šiemet LSLA planuoja pradėti išduoti naujo pavyzdžio jūrinius dokumentus (diplomus, diplomų patvirtinimus, įvairius liudijimus ir t. t.). E. Zacharevičiaus teigimu, tai nebus visuotinis ir būtinas dokumentų keitimas. Jie bus keičiami pamažu. Kam jau reikės tai daryti, tas gaus naujo pavyzdžio dokumentą. Iki šiol dar buvo naudojamasi dokumentais, kurie buvo pradėti išdavinėti nuo 2000 metų.

Pasak LSLA direktoriaus, kelerių metų darbo patirtis rodo, kad patogiau ir pigiau būtų jūrininkams išduoti diplomą be galiojimo laiko. Už jį reikėtų mokėti tik vieną kartą. O vėliau bereikėtų keisti tik vadinamąjį diplomo patvirtinimą. Jį būtų ir paprasčiau atspausdinti, ir jis pigiau kainuotų.

Prieš Naujuosius metus E. Zacharevičius dar negalėjo pasakyti, kada tai bus pradėta daryti, galbūt vasarį ar kovą. Tai priklausys nuo to, kada Vyriausybė patvirtins naujo dokumento rinkliavą.

Trūksta tik sraigtasparnio

LSLA direktoriui labiausiai įsiminė įvykis, kai Smiltynėje ant seklumos užplaukė žvejų laivas. Jie neprašė pagalbos, patys išsisuko iš situacijos. "Kurioziška, kad užmigę užplaukė ant seklumos. Ko gero, niekas nevaldė laivo vairinėje. Mes aiškinomės situaciją. Įdomiausia tai, kad jie nebuvo girti. Tikrai ne dažnai pasitaiko tokie dalykai, kad blaivūs vyrai užplauktų ant seklumos savoje pakrantėje - išplaukė tiesiai į Smiltynės pliažą", - prisiminė E. Zacharevičius.

Pasak jo, smagu, kad uostas plečiasi, gilinamas įplaukos kanalas. Nors laivų skaičius mažėja, bet jie atplaukia vis didesni. Praėję metai uostui pelningi - krovinių perkrauta daugiau. Tokia situacija geresnė ir LSLA, nes jai mažiau darbo - mat ji turi patikrinti ketvirtį atplaukusių laivų.

Pati LSLA turi du laivus, kurių pakanka priskirtoms funkcijoms vykdyti. E. Zacharevičius juokavo, kad dar reikėtų įsigyti sraigtasparnį skraidyti į Briuselį. Susisiekimo ministerija jau planuoja pirkti lėktuvą Vyriausybės nariams. Iš tikrųjų labai dažnai tenka vykti į Briuselį, skristi iš Vilniaus oro uosto. Posėdžiai kartais tęsiasi tik pusę dienos, o nuvykti į juos ir sugrįžti sugaištama nemažai laiko. Dėl kelių valandų posėdžio tenka paaukoti tris dienas. Žinia, tokios kelionės labai vargina.

Dalia BIKAUSKAITĖ