Ministerija jūrininkų balso negirdi

Uždelstas aliarmas

Jau pusantrų metų Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) bando įkalbėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkus pasirašyti dvišalę sutartį su atitinkama Norvegijos ministerija, kad Lietuvos jūrininkai neprarastų darbo šios šalies laivuose. Prašoma sudaryti sąlygas Lietuvos jūrininkams pereinamajam laikotarpiui, kol jie susivienodins užmokesčio už darbą atžvilgiu su Europos Sąjungos jūrininkais.

LJS pirmininko Petro Bekėžos teigimu, jau atsisakoma Lietuvos jūrininkų Norvegijos tarptautinio registro laivuose. Jie nukreipiami dirbti į laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Lietuvos jūrininkus įdarbinančios kompanijos jau praneša apie blogas tendencijas, kad mūsų jūrininkai keičiami į rusus ir ukrainiečius. Pasak P. Bekėžos, Norvegijos laivų savininkai žada tik kai kuriuos Lietuvos jūrininkus, urint omenyje karininkus, apdrausti savo šalyje.

Bandys įtikinti ministrę

Sausio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai buvo susitikę su LJS atstovais. Petro Bekėžos teigimu, valdininkai nesupranta, kad Lietuvos jūrininkai gali netekti darbo ne tik Norvegijos, bet ir Europos Sąjungos (ES) laivuose. Jiems, ko gero atrodo, jog keli tūkstančiai jūrininkų nėra problema Respublikos mastu.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašyti susitarimo su analogiška kitos šalies ministerija nenori, nors anksčiau buvo žadama tai padaryti. Esą taip ji elgiasi todėl, kad ES tokiems dalykams nepritaria. P. Bekėža sako, kad latviai ir lenkai jau pasirašė dvišalius susitarimus su norvegais ir tokių problemų neturi. Sausio mėnesį vykusiame susitikime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tikino, kad įsidarbinęs Norvegijoje pats jūrininkas jau turėtų mokėti 34 proc. viso savo atlyginimo dėl socialinių garantijų. Vasario mėnesio pabaigoje vėl planuojamas susitikimas su šios ministerijos atstovais.

P. Bekėža sakė, jog dar ketinama kalbėtis su Seimo nariu Vaclovu Stankevičiumi, kuris daug padeda bandant išspręsti šį klausimą. Svarstoma, ar LJS nereikėtų kreiptis tiesiogiai į Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, bandyti jai išaiškinti padėtį. Galimas daiktas, su ministerijos valdininkais nesusišnekama, jie neįsivaizduoja tos problemos ir galimų socialinių pasekmių.

Norvegijoje dideli mokesčiai

Pasirašius tokius dvišalius susitarimus Lietuvos jūrininkai būtų draudžiami socialiniu draudimu savo šalyje ir jiems nereikėtų draustis Norvegijoje, o šios šalies laivų savininkams mokėti tokių didelių socialinių įmokų, kurių reikalauja Norvegijos įstatymai.

Jeigu jūrininkai draustųsi Norvegijoje, susidarytų nemenkos sumos, tad laivų savininkai turėtų jiems mokėti didelius atlyginimus. Tokiu atveju pastarieji yra linkę geriau samdyti Rusijos, Ukrainos jūrininkus, dėl kurių nereikalaujama tokių socialinių garantijų, kokias turi ES šalių piliečiai. Laisvai samdomų jūrininkų Rusijoje ir Ukrainoje, kuriose didžioji dalis laivynų išparduota, pasiūla didžiulė.

Pasak LJS pirmininko, laivų savininkai Norvegijoje sutinka primokėti Lietuvos jūrininkams priedus prie atlyginimo, kad jie galėtų savo šalyje apsidrausti dėl bazinės pensijos, ligos skaičiuojant minimalų atlyginimą.

Prašoma pasiruošimo laikotarpio

P. Bekėža "Vakarų ekspresui" sakė, jog prašoma tokias sutartis pasirašyti tik dvejiems trejiems metams, o ne ilgam laikotarpiui. Kol jūrininkų darbo jėga persiskirstys ES laivuose, turi praeiti šiek tiek laiko. Kai daugmaž susivienodins ES jūrininkų atlyginimai, tokių problemų nebeliks. Taigi prašoma jūrininkams sudaryti pereinamąjį laikotarpį.

Šioje srityje jau dirba Europos transporto darbuotojų federacija ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija, stengiamasi įgyvendinti ES direktyvos reikalavimus. Šios profsąjungos kelia tokius pačius reikalavimus tiek savo, tiek ir visiems ES šalių piliečiams. Jos netgi ketina imtis kontroliuoti, kad tokiu atveju, kai neužtenka savo šalies piliečių, būtų įdarbinami kitų ES šalių piliečiai ir tik tada, jeigu reikia, žmonės iš trečių šalių.

P. Bekėža sako, jog įdarbinti kelis tūkstančius Lietuvos jūrininkų laivuose, plaukiojančiuose su "patogiomis" vėliavomis, taip staigiai nepavyks, o per kelerius metus būtų galima tai padaryti. Žinoma, šiuo atveju socialiniu draudimu jiems reikėtų pasirūpinti patiems.

Laivuose su "patogiomis" vėliavomis, P. Bekėžos teigimu, šiuo metu socialinės garantijos yra gana neblogos, ypač tuose, kuriuose yra pasirašytos ITF kolektyvinės sutartys. Manoma, kad jos yra jau pusėje tokių laivų.

Žvejai neinformuoti

Beje, į Lietuvos jūrininkų sąjungą buvo atėję žvejai, dirbę Baltijos jūroje žvejojusiuose laivuose, kurie atiduodami supjaustyti į metalo laužą. Žinia, už pasitraukimą iš žvejybos verslo laivo savininkas gaus nemenką kompensaciją.

Kompensacijas už verslo praradimą turi gauti ir laivų įgulos. Pasirodo, kai kurie laivų savininkai ne tik kad nepadeda savo samdytiems žvejams susitvarkyti visus būtinus dokumentus tokiai kompensacijai gauti, bet netgi įkalbinėja juos išeiti iš darbo savo noru.

Akivaizdu, kad laivą, kuriame dirbo, praradę žvejai yra per mažai informuoti ir netgi bijo kreiptis į LJS ir konsultuotis nurodydami tokių laivų savininkų pavardes. Žmonės sutrikę bėgioja į "Sodrą", į Darbo biržą, nežino, kas jiems priklauso, kas ne, ir neranda institucijos, kurios atstovai paaiškintų visas būtinas procedūras.

Dalia BIKAUSKAITĖ