Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo pabaigtuvių proga buvo surengta informacinė konferencija "Klaipėdos uosto ateitis", kurioje išsakytos ne tik pagyros projekto įgyvendintojams, bet ir nerimas dėl galimų problemų.
Rekonstravus ir pastačius molus, ant jų atsiradus naujiems navigaciniams bokštams, Klaipėdos uostas tapo saugesnis. Prie 1-12 krantinių stovintiems laivams vakarų krypties vėjas, kurio greitis 20 m/s, buvo pavojingas. Tikimasi, kad kai bus rekonstruotos 5-6 krantinės, situacija pasikeis į gerąją pusę.
Vidinį įplaukos kanalą pagilinus iki 14 m, o išorinį, iš jūros pusės - iki 14,5 m, atsirado galimybė aptarnauti 60-80 tūkst. tonų talpos laivus. Pasak daktaro Karlo Nilso iš Vokietijos, kuo gilesnis uostas, tuo aukštesnio intelekto žmonės turi jį aptarnauti. Konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys, jog per 10 metų išaugo Lietuvos mokslinis ir gamybinis potencialas. Pasak Lietuvos energetikos instituto profesoriaus Gailiušio, didelį žingsnį į priekį pažengė ir AB "Klaipėdos hidrotechnika", ir statybos darbų įmonė "Lokys", ir AB "Pramprojektas".
Uoste ir toliau bus įgyvendinami kiti taip gana reikšmingi projektai, toliau bus gilinamos krantinės. 2002 m. Vyriausybė patvirtino uosto direkcijos investicijų programą iki 2005 metų, kurioje, atsižvelgiant į tai, kad uostas yra interesų kamuolys, numatyta, ką kur pirmiausia reikia padaryti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, norint susigrąžinti tranzitinius krovinius į Klaipėdos uostą, būtina modernizuoti krantines, didinti gylį, vystyti geležinkelį. Direkcija suprasdama, kad tarp rytinės Baltijos uostų yra didžiulė konkurencija, didina investicijas į uostą.
Reikia didesnių gylių
Realiai uosto įplaukos rekonstrukcijos projektas pradėtas svarstyti 1997 m. Pasak profesoriaus B. Gailiušio, tuometiniam uosto direkcijos direktoriui Valentinui Greičiūnui teko rizikingai įrodinėti, jog toks projektas yra reikalingas, kad dėl jo nieko blogo neatsitiks. Seimo narys Valentinas Greičiūnas pasidžiaugė tuo, jog Pasaulio bankas pasirinko finansuoti suteikdamas paskolą būtent uosto įplaukos rekonstrukciją, nes iki tol uoste būdavo prarandama apie 20% darbo laiko, kadangi esant štorminėms sąlygoms krovos darbai būdavo nutraukiami. Per tą laiką, kai kaip alternatyva buvusios Sovietų sąjungos 7 žinyboms 1991 m. gegužės mėnesį buvo įkurta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, daug kas pasikeitė. Jeigu anksčiau krovos darbai buvo atliekami tik buvusiame prekybos uoste, tai šiandien Klaipėdos uoste yra 15 kompanijų, kurios atlieka krovos darbus.
Vyriausybės investicijų programoje nuo 1994 iki 2000 m. buvo numatoma į uostą investuoti apie 1 milijardą Lt, tačiau investuota tik apie pusę. V. Greičiūnas atkreipė dėmesį į ganą reikšmingą Vyriausybės sprendimą 1992-1993 m. statyti specializuotus trąšų, cemento, inertinių medžiagų, medienos, durpių terminalus. Tai reikšmingas žingsnis sudarant palankias sąlygas iš Lietuvos eksportuojamiems kroviniams.
V. Greičiūno teigimu, Klaipėdos uostui jau reikia krantinių, turinčių 17,5-18 m gylį ir tokie darbai numatyti. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad be privažiavimo kelių uostas negali dirbti efektyviai, t. y. krovinys iki krantinių turi būti pristatomas ir geležinkeliu, ir keliais.
Apinkosauginiu požiūriu saugus
Kaip svarbų dalyką V. Greičiūnas pažymėjo ir tai, jog buvo specialiai įkurta Uosto direkcijos Klaipėdos uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupė, kuriai vadovauti paskirtas Vytautas Kaunas, pradėjęs dirbti direkcijoje po studijų Klaipėdos universitete, vėliau savo žinias tobulinęs Malmėje. V. Kaunas pabrėžė, kad PB finansuoja tik saugius aplinkosauginiu požiūriu projektus. Pasak jo, įplaukos projektas daro tik trumpalaikį poveikį aplinkai. Ataskaitą apie molus padarė Lietuvos energetikos institutas. Kadangi po rekonstrukcijos uostas tapo saugesnis, bus išvengta įvairių avarijų, tarp jų ir naftos produktų išpylimų. Atliekant gilinimo darbus švarus smėlis buvo naudojamas paplūdimiams pamaitinti. Tyrimai, ar smėlis tikrai yra švarus, buvo atlikti ir Lietuvoje, ir Olandijoje, ir Amerikoje. V. Kauno teigimu, pailginus molus padaugėjo strimelių nerštaviečių. Dar viena projekto dalis - užteršto grunto aikštelė. Pastačius ją atsiras galimybė išvalyti iš uosto užterštą gruntą. Klaipėdos laivų remonto įmonės seniai skundžiasi, jog nebegali nuleisti plaukiojančiųjų dokų į reikiamą gylį.
Tyrimams - pusė milijono Lt
V. Greičiūnas pažymėjo nemažą Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko indėlį organizuojant uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto rengimą. Pasak profesoriaus, Klaipėdos uoste 1,5 - 2 m minimalus atstumas tarp laivo kilio ir akvatorijos dugno, vadinamasis klirensas yra didokas esant geroms oro sąlygoms.
Metalams plukdyti optimaliausi yra "Panamax" tipo 60-80 tūkst. t. keliamosios galios laivai. Dar labiau didinant laivus iškiltų problemų jų saugumui, būtų sudėtinga pritvirtinti krovinį. Trąšoms, grūdams, naftos produktams gabenti optimaliausi taip pat yra 40-80 tūkst. tonų dedveito laivai, o naftai ir akmens angliai gabenti - 150-250 tūkst. t laivai. Antverpeno, Roterdamo, Hamburgo uostai turi tokius gylius, leidžiančius aptarnauti "Panamax" laivus.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad kaimyniniuose uostuose, rekonstrukcijos vyksta greičiau. Pas mus daugiau kaip pusmetį vyko diskusijos dėl 7-9 krantinių. Jų gylis buvo 8 m, po rekonstrukcijos 1997-1998 m gylis buvo 12 metrų. Norint, kad prie jų galėtų švartuotis "Panamax" laivai, belieka nukasti 14 tūkst. kubinių metrų grunto. Profesoriaus manymu, nukasimas neturėtų įtakos krantinių sienelėms. "Panamax" laivų sraigtų sukeliamas paplovimas yra už 16 m nuo krantinės. V. Paulausko teigimu, gilinimo darbus uoste atlikusi Danijos kompanija apytikriais apskaičiavimais nukasimo darbus būtų atlikusi už 350-400 tūkst. Lt, o šiuo metu vien įvairiems tyrimams išleista apie pusę milijonų Lt.
B. Gailiušis
Lietuvos energetikos instituto profesorius B. Gailiušis teigia, jog šiuo metu jau aiškūs gamtosaugos prioritetai: Kuršių marios, Kuršių nerija, pajūrio poilsio zona. Pasak jo, įplaukos rekonstrukcijos projektas darė minimalų poveikį aplinkai, tačiau turi būti atliekamas stebėjimas, kad, investavus tokius pinigus ateityje būtų galima išvengti neigiamo poveikio. Yra atliktas uosto monitoringas stebint krantų būklę, fiksuojant kranto liniją. Pasak profesoriaus, didesnių pokyčių neužfiksuota. Jo manymu, šis projektas nedaro žalos Kuršių marių ekosistemai. B. Gailiušio teigimu, duobutė prie pietinio molo yra didesnė problema, todėl būtinas molų stebėjimas. Tėkmės režimas priekrantėje pasikeitė, o kuo visa tai baigsis profesorius sako nežinąs. Jo manymu, problemų bus - nauji molai, naujos sąlygos, jūroje pastebėtas dugno erozijos židinys ir t. t.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad jūroje yra du dampingo rajonai. Vienas jų yra nuo jūros vartų per 11 km į šiaurę. Kadangi jame išpiltas užterštas gruntas, t. y. kenksmingos medžiagos, po kurio laiko pasiektų krantą, tad šiame rajone leidžiama pilti tik smėlį. Kitas dampingo rajonas, yra už 22 km nuo vartų. Esant vakarų vėjui tarša nešama kaip tik nuo kranto. Tai gali patvirtinti kad ir toks dalykas, jog audros metų Melnragės paplūdimyje žmonės nešami į jūrą.
Projektas įgyvendintas pavėluotai
KLASCO vystymo direktoriaus daktaro Benedikto Petrausko teigimu, įplaukos rekonstrukcijos projektas įgyvendinti pavėlavus 2-3 metus. Jo manymu, metalas iš Klaipėdos uosto pasitraukė ne vien dėl Rusijos geležinkelių tarifų, bet ir dėl to, jog laiku neturėta galimybės aptarnauti didesnės talpos laivus. 1997-1998 m., kai metalai buvo plukdomi į JAV rinką, mažesni laivai dar tikto, o pradėjus metalą gabenti į Tolimųjų Rytų regioną reikėjo didesnių laivų. Pasak B. Petrausko, po Uosto direkcijos įplaukos rekonstrukcijos projektu antra 100% galėtų džiaugtis AB "Klaipėdos nafta", kurios krantinės yra 14 m gylio, o KLASCO teturi vieną tokio gylio 4-ąją krantinę. KLASCO rūpinasi technika skirta aptarnauti dideliems laivams. Pavyzdžiui, pakrautuvai galės krauti 1200 tonų per valandą, taigi didieji laivai prie jos krantinių nebus ilgai užlaikomi. KLASCO laukia 5-6 krantinių, kurios bus baigtos rekonstruoti po gerų metų, bendrovė nenori 7-9 krantinių laukti 2-3 metus.
Reikia kompleksiško tyrimo
Geografijos ir geologijos instituto daktaras Kęstutis Jokšas sakė nerimaująs, nes nežinia, kaip išgilinus iki 14 m toliau funkcionuos gamtos procesai. Kyla nemažai klausimų. Koks bus jūros vandens prasiskverbimas į Kuršių marias, kuriose yra gėlo vandens augmenija ir gyvūnija, poveikis? Koks bus uosto užnešamumas pasikeitus uosto vartų konfigūracijai, kur kaupsis nešmenys? Pastebėta atsirandantys 2 m išnašų kūgiai. Dar viena problema - pailginus molus smėlis, kuris anksčiau būdavo nešamas į paplūdimius, bus nešamas gilyn į jūrą, jis nebepateks į krantą. Yra pastebėta ir dugno deformacija prie pietinio molo, reikėtų ištirti, ar tam įtakos turėjo audros, ar kiti dalykai. Nors uosto direkcija skiria nemažai lėšų įvairiems tyrimams atlikti, tačiau K. Jokšo manymu, reikėtų atlikti kompleksišką tyrimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą