Narų išminuotojų kasdienybė romantika nekvepia

Karinėse jūrų pajėgose

Naro išminuotojo profesija, daug kam besiasocijuojanti labiau su veiksmo filmais nei realybe, paprastiems mirtingiesiems vis dar kvepia paslaptimi. Vis dėlto Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Narų išminuotojų grupės vadas Romanas, kurio pavardės dėl suprantamų priežasčių minėti negalime, sako, jog vos ne visas karines paslaptis jau galima sužinoti iš žiniasklaidos.

Pasak Romano, KJP Povandeninių veiksmų komanda įkurta 2000-aisiais metais, kiek narų joje dirba, - atskleisti nevalia, tačiau, jo teigimu, tai nėra didelis dalinys.

"Ar mes esame elitas? Nemanau, nors tai jau kiekvieno asmeninis požiūris, - svarsto Romanas. - Pirmiausia tai darbas ir mokymasis visą gyvenimą."

Lietuviai neatsilieka

Pasak jo, šiuolaikinių narų išminuotojų funkcijos ganėtinai plačios, jie paruošti dirbti ir vandenyje, ir sausumoje: išminavimo, gelbėjimo ir paieškos operacijos, pagalba policijai, jiems priskirtina ir uosto krantinių, laivų korpuso apžiūra, - viskas, kas susiję su nardymu.

"Galime atlikti smulkius laivų remonto darbus, tačiau rimtesni po vandeniu nedaromi - tokia įranga labai brangi, o Lietuva per maža valstybė, kad galėtų ją įsigyti", - pasakoja narų vadas.

Be kasdienių treniruočių, teorijos mokymosi, narai nuolatos dalyvauja gausybėje tarptautinių pratybų. Čia paprastai imituojama tam tikra pavojinga situacija, narai panėrę turi klasifikuoti sprogmenis bei juos iškelti. Mokomasi efektyvaus įvairių karinių dalinių, uosto, policijos bendradarbiavimo.

Naras turi ištverti slėgio skirtumus, nebijoti vandens, uždaros erdvės, tamsos ir t. t...

Minų medžioklė be narų išminuotojų būtų kur kas sudėtingesnė, nes jie išžvalgo dugną, nustato matomumo ribas, gali atpažinti, nukenksminti ar sunaikinti rastą sprogmenį. Beje, narai gali nusileisti į net iki 80 metrų gylį, nors tai priklauso ir nuo turimos įrangos.

"Identifikuoti užtaisui yra naudojami robotai, tačiau jie ne visada pagelbėja, tad patikimiau, jei patys narai tai padaro", - jog technika ne visagalė, patvirtina Romanas. - Pasitaiko ir taip, jog pratybų metu randama ir tikrų sprogmenų, užsilikusių po karo."

Pasak narų išminuotojų grupės vado, lietuviai narai, palyginti su panašios materialinės padėties šalimis, nenusileidžia joms turima technika. Tuo galima įsitikinti dažnose tarptautinėse pratybose.

"Sakykim, latvius savo įranga net šiek tiek lenkiam, nors jie ir turi didžiulį pranašumą - narų mokymo centrą."

Naro bandymai

Pasak Romano, norint tapti KJP naru išminuotoju tereikia norėti. "Kandidatui į šią komandą nėra taikoma išskirtinių amžiaus ar kitokių apribojimų - tiesiog jis turi būti atlikęs privalomąją karinę tarnybą ir turėti neblogą sveikatą bei bendrąjį fizinį parengimą. Penkias savaites jis praleidžia padalinyje, kurių metu yra tikrinamas, ar gali dirbti tokį darbą, stebimas psichologinis suderinamumas su kitais komandos nariais ir panašiai", - aiškino narų išminuotojų grupės vadas.

Jo teigimu, jei pretendentas pasirodo tinkamas, jis yra siunčiamas 17-os savaičių kursų į Liepojoje įkurtą Baltijos šalių narų rengimo centrą. Čia jau kur kas didesni reikalavimai bei didesnis spaudimas. "Galbūt užduotys ir ne visada protingos, bet to reikia norint parengti narą ir fiziškai, ir psichologiškai, - mano Romanas. - Ypač sunku antrąjį kursų etapą: yra vadinamoji motyvacinė savaitė - per parą geriausiu atveju gauni pamiegoti kokią valandą... Tačiau kandidatai bet kada turi teisę apsispręsti ir nebesimokyti naro darbo."

Narui privaloma atlaikyti didelius fizinius krūvius, išbūti panėrus į tam tikrą gylį, ištverti slėgio skirtumus, nebijoti vandens, uždaros erdvės, tamsos ir pan. Jis turi gebėti suvaldyti emocijas, išlikti ramus ekstremaliomis sąlygomis.

Po visų bandymų, Romano teigimu, paprastai atkrinta daugiau nei pusė visų norinčiųjų. "Buvo toks atvejis, kai kaimyninės šalies jaunuoliai iškrito likus savaitei iki mokymų Liepojoje pabaigos. Tąkart buvo kaltas alkoholis, kurį narams vartoti ypač griežtai draudžiama", - prisiminė vadas.

Romantika išgaruoja greitai

- Šiaip ši profesija yra ganėtinai populiari, bet ne visi gali taip dirbti. Nuo mūsų padalinio atsiradimo žmonių kaita buvo labai nedidelė, visų narių amžiaus vidurkis - apie 25 metus. Galbūt nežinančiam žmogui naro darbas atrodo viliojantis, bet ta romantika labai greitai išgaruoja: šaltis, 80 procentų darbo - be matomumo, tenka ir lavonų ieškoti... O ir atlyginimas nedaug didesnis nei kitų karių, - tikina Romanas.

Beje, ir narų sveikata yra kur kas griežčiau prižiūrima nei kitų KJP padalinių karių - tikrintis jiems privaloma kartą per metus, nors kiti jūrų pajėgų darbuotojai iki 35-erių metų amžiaus tai daro kartą per 5 metus.

Rodos, realių grėsmingų situacijų, kurioms narai yra ruošiami, ne taip dažnai ir susiklosto, tačiau jų vis dėlto būna. "Kažkam reikia būti pasirengusiam. Sąlygos ir aplinkybės parodo, kiek mes galime būti naudingi", - pabrėžia narų išminuotojų vadas.

Romanas prisimena, kad ne taip seniai jų komandai teko ties senąja perkėla iškelti po vandeniu užsilikusius sprogmenis. Na, o prieš porą metų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikdama tyrimus, susijusius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijos, rezervinių teritorijų aplinkybėmis, į pagalbą taip pat pasikvietė Lietuvos karinių jūrų pajėgų narus. Žinia, šie patvirtino STT pareigūnų įtarimus - nurodytose vietose rado dalį akmenų, kurie, pagal aktus, turėjo būti iškelti į krantą.

Lina NARBUTAITĖ