Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas P. Bekėža tvirtina, kad "Laivininkystės" situacija yra tik šiek tiek geresnė, truputį pinigų gauta ir su laivų jūrininkais pradėta atsiskaityti. "Pinigų mokėjimo jūrininkams procesą stebėsime per didinamąjį stiklą, kad su jais būtų visiškai atsiskaityta", - sakė jis.
Nepasitiki politikais
"Šioks toks pagerėjimas yra, bet dar negalima sakyti, kad jau viskas išspręsta, kad "Laivininkystė" yra išgelbėta ar gelbėjama. Net jeigu ir bus sumokėti atlyginimai jūrininkams ir bendrovės skolos, tai dar nereiškia, kad "Laivininkystė" bus išgelbėta ir laivai neparduoti", - kalbėjo P. Bekėža.
Beje, rugpjūčio 27 d. šaukiamas LJL akcininkų susirinkimas ir bus prašoma jų pritarimo parduoti likusius keturis bendrovės laivus. Dėl penktojo pritarimas jau gautas. Aiškinama, kad esą nebūtinai jie bus parduoti, bet tokį sprendimą reikia turėti ir būti pasiruošus.
"Tiek Lietuvos jūrininkų sąjunga, tiek jūrininkai nebepasitiki politikais, kurie vieną dieną sako, kad neduos nuskęsti "Laivininkystei", o po poros dienų - kad reikia skelbti bankrotą, vieną dieną - kad ieškinys dėl bankroto paimtas iš teismo, o jis visą savaitę dar guli teisme. Visokių pažadų jau girdėjome. Kai jūrininkai atgaus atlyginimus, kai bus sumokėtos skolos ir laivai pradės normaliai dirbti, tik tada bus galima pradėti žiūrėti į priekį. Mes turime žinoti, kokios perspektyvos laukia, ką galvoja šalies vadovai, tiek ministras pirmininkas, tiek susisiekimo ministras", - kalbėjo LJS vadovas.
"Vakare po darbo nueiname iki miesto beveik 3 kilometrus ir internete sekame naujienas, politikų, tapusių jūriniais specialistais, pasisakymus, kurie juokina visą Europą ir pasaulį. Jų pažadais mes netikime, nes kol kas konkrečių veiksmų nematome. Sakoma, kad pirmiausia bus išlaisvintas laivas "Raguva", gal jam visos jėgos ir metamos. Galėtume sakyti, kad mes visi tikime gera pabaiga, optimizmo dar turime, bet kritinis taškas jau pasiektas. Vienas kitas "kietesnis" žodis ir laive gali įsižiebti konfliktas", - sakė laivo "Voruta", areštuoto Portugalijos Aveiro uoste, kapitonas.
"Venta" "streikuoja"
"Mes su laivais susisiekiame, jūrininkus informavome apie situaciją, pateikėme pasiūlymus, ką jiems daryti toliau. Suprantama, kad laivai negali būti areštuoti mums prašant, jeigu jūrininkai nėra tam nusiteikę", - sakė LJS pirmininkas.
Jo teigimu, kol kas dėl to, kad jūrininkai kreipėsi į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją (ITF) dėl nemokamų atlyginimų, sulaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose tik vienas laivas "Venta". Anot jo, iš dalies atlyginimai šio laivo jūrininkams jau pervesti. "JAV "Laivininkystės" vadovams jau reikės šnekėtis su advokatu, kuris viską kontroliuoja, ir tik per jį spręsti mokėjimo klausimus. Jeigu LJL sumokės skolas už kurą ir paslaugas, laivas vis tiek liktų sulaikytas, kol nesumokės atlyginimų jūrininkams", - tvirtino LJS pirmininkas ir akcentavo, kad jeigu bus vilkinama atsiskaityti su jūrininkais, gali ir kiti laivai sulaukti arešto dėl atlyginimų reikalavimo.
Pasak S. Dobilinsko, piniginiai reikalai pajudėjo tik praeitą ketvirtadienį. Vasarą poilsio dienomis niekas nenori dirbti, tad mokėjimai pradėti tik pirmadienį. Jo teigimu, pinigai "Ventos" įgulai jau sumokėti. Pirmadienį vakare LJL vadovas tikėjosi susisiekti su laivo "Venta" kapitonu, sužinoti, kokia situacija. "Reikia kviesti valstybines tarnybas, kad laivą apžiūrėtų. Ten į procesą jau yra įtraukti advokatai, teks vesti derybas su jais", - aiškino S. Dobilinskas.
"Mus pasiekia daug visokių gandų. Vienas jų, esą "Ventos" laivo įgula jau sukilo", - sakė laivo "Voruta" kapitonas S. Mačiukas.
Be atlyginimų negrįš
Pasak LJS pirmininko, kai kurių laivų įgulos jau išdirbo 6 mėnesius, tad jūrininkai turi būti repatrijuoti. Tačiau jie pirmiausia reikalauja, kad būtų sumokėti atlyginimai, ir tik tada sutiks grįžti namo.
Paklaustas, ar laivo įgula sutiktų dabar grįžti namo, negavusi atlyginimo, S. Mačiukas atsakė: "Ne. Gavome Personalo tarnybos paklausimą, sudarėme sąrašą, bet praktiškai visi nenorėjo grįžti. Lietuvos jūrininkų sąjunga ragino nepalikti laivų, kol nebus atsiskaityta. Lietuvos įstatymai nepalankūs jūrininkams, jie būtų tik trečios eilės kreditoriai. Pinigus už laivus pasiims bankas, dėl kurio "Laivininkystė" ir sužlugo."
P. Bekėžos teigimu, kai kuriems jūrininkams dienpinigiai, t. y. atlyginimo dalis, nemokėti nuo pernai metų pabaigos. Nemažai LJL jūrininkų yra pateikę ieškinius Darbo ginčų komisijai. Kai kuriems jau priteista mokėti tam tikras sumas. Darbo ginčų komisijos sprendimu, LJL turi sumokėti jūrininkams dienpinigius. Jeigu tai nebus padaryta, LJS patars jūrininkams kelti klausimą dėl laivo arešto.
LJS pirmininkas kviečia LJL jūrininkus, kurie šiuo metu yra ne jūroje, o krante ir kuriems įsiskolinta dėl darbo užmokesčio, ateiti į Jūrininkų sąjungą pasikonsultuoti, ką daryti. "Jeigu žmogus nereikalaus, kad jam būtų sumokėtas darbo užmokestis, gali likti be jo. Žmonės pasiskaito pažadų žiniasklaidoje, kad pinigai skirti, kad "Laivininkystė" traukiama iš balos, ir mano, kad ir jiems pinigėlius iš karto sumokės. Vargu ar jie sulauks gero dėdės, kuris pasiūlys pasiimti pinigus", - aiškino P. Bekėža.
"Žmonės yra išsigandę"
"Jau parengti pavedimai ir visiems laivams bus sumokėta po dalį atlyginimų, ne viskas 100 proc., iki liepos 1 d., bet visiems. Į visus laivų prašymus dėl mokėjimų už elektrą, vandenį, maistą, kurą atsižvelgiame ir mokame. Žmonės yra išsigandę ir be reikalo panikuoja. Jeigu kapitonai laiku pateiktų paraiškas, jokių problemų nekiltų. Pradėjome mokėti algas, o apie laivų palaikymą ir klausimų nekyla", - sakė LJL vadovas.
Susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui pasiūlius eiti LJL vadovo pareigas, S. Dobilinskas kėlė klausimą - kodėl tai turi būti kas nors kitas, o ne jis, ministro komandos žmogus?
"Turiu vilties suvaldyti situaciją. Liaudiškai sakant, "Laivininkystė" labai daug paėmė į priekį kuro, detalių, o dabar atėjo laikas mokėti didžiules sumas. Reikia išlaisvinti laivus, kad jie plauktų, kad būtų pristatyti kroviniai ir gauta pinigų, idant daugiau ar mažiau būtų atsiskaityta su įgulomis. Tikimės, kad pirmiausia pajudės laivas "Raguva", o paskui "Venta". Dabar atsiskaitome su tiekėjais.
Toliau gyvenimas parodys, ar galime dabar labai nepalankioje rinkoje susimažinti savo kaštus, ir taip efektyviai, kad galėtume dirbti toliau. Eiti į minusą galimybių nebeturime. Jeigu tą planą pavyks įgyvendinti, laivai dirbs. Kai buvo paskelbta apie bankrotą, tiekėjų pasitikėjimas sumenko, tad už viską, jeigu norime ką nors gauti, turi būti apmokėta iš anksto. Taip dirbti yra labai sunku ir reikia labai daug pinigų", - sakė S. Dobilinskas.
Baigėsi maisto atsargos
Laivo "Voruta" kapitonas S. Mačiukas pirmadienį sakė, jog maisto produktai laive baigėsi sekmadienį, krapštomi paskutiniai likučiai. Jau net pagal normatyvus, kurie buvo didesni, nei įgula turėjo produktų sandėlyje, oficialiai viskas išnaudota.
MAISTAS. Laive "Voruta" baigėsi maisto atsargos, kurias žadėta papildyti. Šiame laive apie porą savaičių truks remontas.
Sekmadienį išleisti paskutiniai laivo turėti 30 eurų. Nusipirktas maišas bulvių, iki antradienio ryto, nes tada žadėta pervesti pinigus, tikėtasi išsilaikyti. Pasak kapitono, tiekėjai pasirengę, tik sulaukiama pinigų - ir maisto produktai bus pristatyti į laivą. Kapitono manymu, kadangi viskas susiję su banku, todėl procedūros labai ilgai užtrunka ir pinigai laivų nepasiekia taip greitai, kaip tikėtasi. S. Mačiukas sakė, kad palaikomas ryšys su pasiuntinybe Londone, nes Portugalijoje Lietuva jos neturi, tik garbės konsulą. Šis žadėjo padėti, jeigu maisto produktai būtų užlaikyti dėl kokių nors techninių kliūčių.
"Voruta" remontuojama
"Voruta" Portugalijos uoste stovi areštuota nuo gegužės 15 d. Laivą slegia dar ir kiti, ne tik atlyginimų, įsiskolinimai - daugiau kaip 400 tūkst. eurų skola už degalų tiekimą. "Voruta" stovi areštuota ir už laivo "Deltuva", ir savo skolas, atsiradusias prieš trejus metus. Ji turi beveik 17 tūkst. t cemento maišų krovinį. Kapitono teigimu, pirmadienį laivo nuomotojas tikrino krovinio būklę, žiūrėjo, kaip vykdomas laivo remontas, ir jokių priekaištų įgulai nepareiškė.
Šiuo metu laivo "Voruta" įgulą sudaro 22 žmonės, nes šeštadienį atskrido trys laivų remontininkai. Pasak S. Mačiuko, remonto reikalai šiek tiek pajudėjo, sekmadienį remontininkų brigada pradėjo rinkti pagalbinį variklį. Jo manymu, darbai užtruks apie 10 dienų, jeigu viskas vyks, kaip suplanuota, tačiau jų apimtis labai didelė, tad prognozuoti pabaigą sunku.
P. Bekėža pirmadienį kreipėsi į S. Dobilinską prašydamas užtikrinti tai, kad "Vorutos" jūrininkams netrūktų maisto, dyzelinio kuro, kad laive būtų elektra, veiktų kondicionieriai.
S. Dobilinsko teigimu, laivas "Voruta" stovi dar ir dėl remonto, tad jo problemų staigiai spręsti nepuolama. Anot jo, remontas užtruks mažiausiai porą savaičių. Į Portugaliją, kur stovi laivas, jau nuskrido remontininkai, tikimasi, kad jiems talkins įgula.
Tokia politika
"Laivininkystės" likimą lėmė politiniai sprendimai 2001 metais. Jos privatizavimas buvo politinis sprendimas, nieko bendro neturėjęs nei su ekonomika, nei su nauda Lietuvai. Juk keltai, be kitų dalykų, puikūs desantiniai laivai, pasitarnautų karo atveju. Dabar nieko neturime. Vienas geras teroristų būrys Klaipėdą užblokuotų per pusvalandį.
Dabar išgyvena tos laivininkystės, kurios turi įvairius segmentus ir gali dirbti. "Laivininkystė" buvo viena iš geriausių medienos vežėjų Europoje. Tai ji darė net iki 2014 metų. Švedai, kurie labai dideles partijas medienos siunčia į Šiaurės Afriką, gerai apie mus atsiliepdavo. Turėjome labai gerą įdirbį toje srityje. Tačiau bendrovės savininkė valstybė paliko "Laivininkystę" plaukti pasroviui, nežinia kur", - kalbėjo laivo "Voruta" kapitonas.
P. S. Maisto produktų laivo "Venta" įgula 16 val. Lietuvos laiku dar nebuvo gavusi, bet laukė atvežant.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą