Naujas pirsas didžiųjų laivų priimti dar negali

Naujas pirsas didžiųjų laivų priimti dar negali

Jūrų krovinių kompanija "Bega" pasistatė vieną didžiausių Baltijos regione žemės ūkio produktų krovos terminalą, kurio plotas netgi šiek tiek didesnis už "Švyturio" arenos. Jame jau pradėti bandomieji krovos darbai, tačiau kol kas "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivai prie pastatyto naujo pirso švartuotis negali. Dėl to, kad vėluoja gilinimo darbai, kompanija neperkrovė apie 0,5 mln. tonų krovinių.

Praėjusią savaitę "Begoje" į laivą "Tanais Leader", plaukiojantį su Belizo vėliava, buvo pakrauta 23 tūkst. t lietuviškų rapsų, kuriuos jis spalio 16 d. išplukdė į Hamburgą (Vokietija). "Tanais Leader" - pirmas laivas, prišvartuotas prie ką tik prie "Begos" nuomojamos teritorijos pastatyto 236,8 m ilgio ir 30 m pločio pirso.

Kol kas baigti tik konstruktyviniai pirso darbai. Šiuo metu Valstybinės komisijos nariai analizuoja dokumentus ir dar nepasirašytas objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ir krovos darbai tik šiemet pastatytame "Begos" universaliame žemės ūkio produktų eksporto-importo terminale kol kas tik bandomieji.

"Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, pakvietęs miesto žiniasklaidos atstovus apžiūrėti naujo terminalo ir pirso, pasidžiaugė tuo, jog jau startavo nors ir ne komerciniai, bet bent jau technologinės įrangos išbandymo ir testavimo darbai.

Kadangi pirso gilinimo darbai dar nebaigti, laivas "Tanais Leader" prie 67A krantinės, kurios ilgis - 243 m , negalėjo prisišvartuoti visu savo ilgiu ir stovėjo per 50 m nuo tos krantinės. Kol neatlikti 67-68 krantinių rekonstrukcijos darbai, laivas negali visu ilgiu atsistoti prie pirso.

Didieji prie pirso nestatomi

Praėjusio pirmadienio rytą prie 68-osios krantinės "Bega" priėmė 225 m ilgio "Panamax" tipo laivą "Reload", atgabenusį iš Maroko fosforitus, o vakar - 235 m ilgio, 38 m pločio "Postpanamax" tipo laivą "Venus Horizon", atgabenusį importinę žemės ūkio produkciją. Pastarasis, ko gero, yra didžiausias kada nors į Klaipėdos uostą atplaukęs balkeris.

Tačiau "Venus Horizon" nebuvo statomas prie naujojo pirso, prišvartuotas prie kitos krantinės. Nors naujasis pirsas suprojektuotas taip, kad prie jo galės švartuotis laivai, galintys gabenti 85 tūkst. t krovinių, kol kas 25 tūkst. t imantis "Tanais Leader" buvo vos ne didžiausias laivas, kuris šiuo metu gali būti pastatytas prie naujojo pirso.

Dabar pietinėje pirso dalyje galima priimti laivą, galinti gabenti iki 30-40 tūkst. t, o šiaurinėje dalyje - tik "Volgo-Balt" tipo laivus, t. y. iki 6 tūkst. t, nors pirsas turi būti pritaikytas "Panamax" tipo laivams.

Dėl to, kad prie naujų krantinių dar nėra reikiamo gylio, kad naujasis pirsas dar negali dirbti visu pajėgumu, atplaukiantys laivai nebūna iki galo pakrauti. Pasak A. Kuzmarskio, tai, žinoma, partneriams brangiai kainuoja, užtat jie ne visada renkasi Klaipėdos uostą.

Darbai vėluoja

Prieš pradedant eksploatuoti pirsą, didžiausią nerimą "Begos" vadovybei kelia gylis prie naujųjų krantinių, nes pastačius objektą, tačiau nepagilinus prie jo akvatorijos, nebus galima priimti didelio tonažo "Panamax" bei "Postpanamax" tipo laivų. Projektinis gylis prie pirso - 14 m (uosto kanalo gylis - 14,5 m). Praėjusį ketvirtadienį buvo atlikti batimetriniai matavimai, gylis prie krantinių ir prie pirso jau gerokai viršijo 13 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į naujo pirso statybą investavo beveik 52 mln. Lt. Sutartis su pirso statybos rangove Vokietijos bendrove "Josef Mobius Bau-GmbH" buvo pasirašyta dar 2010 m. rugsėjo 2 d. Pagal ją, darbai turėjo būti baigti iki 2011 m. gruodžio 2 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki šių metų liepos 2 d. A. Kuzmarskis apgailestavo, kad pirso statybos darbai vėluoja apie 10 mėnesių. Per tą laikotarpį krovos kompanija jau būtų galėjusi pakrauti apie 0,5 mln. t krovinių.

SANDĖLIS. Naujasis sandėlis, turėdamas 8 atskiras sekcijas, gali priimti 8 skirtingų rūšių krovinius.

Naują terminalą "Bega" pradėjo statyti 2011 m. pradžioje, o šių metų kovą jau atliko pirmuosius bandomuosius krovos iš geležinkelio vagonų į sandėlį darbus. Pirmieji kroviniai į naują sandėlį buvo sukrauti šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje. Netgi buvo atlaisvintas vienas iš trąšų sandėlių ir jame buvo pradėti sandėliuoti žemės ūkio produktai. Ir iki šiol buvo laukiama galimybės atplaukti laivui prie naujo pirso. "Mes krovinių turime labai daug. Tačiau kol prie pirso negali stoti laivas, visas terminalas yra kaip namas be šildymo ar be stogo. Darbai vėluoja jau nebe pirmą kartą ir mūsų kantrybė bandoma jau seniai", - sakė A. Kuzmarskis. Jis viliasi, kad pirso gilinimo darbai bus baigti dar šiemet iki Naujųjų metų.

Kartono kombinato teritorijoje

Bendros "Begos" investicijos į naują žemės ūkio produktų terminalą bei krovos įrangą ir technologijas, įskaitant ir žemės sklypo paruošimą statyboms, siekia apie 80 mln. Lt.


Naujojo terminalo statybos užsakovas ir generalinis statybos darbų rangovas buvo pati kompanija "Bega", ji savo jėgomis atliko ir dalį darbų. Apytikriais apskaičiavimais, dėl šios priežasties terminalas jai kainavo apie 30-40 proc. pigiau.

Be statybos darbų, "Bega" ant pirso sumontavo mobilų laivų krautuvą, įsigijo galingiausią Klaipėdos uoste 124 t keliamosios galios greiferinį kraną "Liebherr 420", savo lėšomis nutiesė geležinkelio atšakas, automobilių kelius ir kt.

Naujas terminalas pastatytas buvusioje kartono kombinato teritorijoje. Pasak bendrovės technikos ir technologijų direktoriaus Laimono Rimkaus, ši "Begos" investicija nėra tik plyno lauko investicija. Kombinato teritorijoje buvo sovietinio relikto aukštybinių pastatų grupė. Juos kompanija turėjo įsigyti, nugriauti ir parengti teritoriją inžineriniu požiūriu. Buvo sutvarkyta beveik 15 ha teritorija, t. y. antra tiek, kiek iki tol teritorijos nuomojo "Bega". Beje, naujasis žemės ūkio produktų terminalas užima tik 1 ketvirtadalį naujos teritorijos ir jame dar būtų galima pastatyti net 3 tokius terminalus.

Naujasis terminalas vienu metu gali priimti 120 tūkst. t krovinių. Jį sudaro keturi objektai - pats terminalo statinys, t. y. 160 tūkst. kub. metrų talpos sandėlis, turintis ir požemines galerijas (jame yra 8 atskiros sekcijos skirtingų rūšių ar klientų kroviniams); geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo-pakrovimo stotis su dviem geležinkelio linijomis, technologinė krovos įranga, pritaikyta tiek birių žemės ūkio produktų eksportui, tiek importui vienu metu, su pakrovimo mašina bei kita įranga, ir bunkerinės svarstyklės. Visus šiuos keturis objektus Valstybinė komisija vertins atskirais statinio priėmimo dokumentais.

Kroviniai iš sandėlio transporteriais bus paduodami į pakrovimo mašiną ir tiesiai į laivus. Galimas ir atvirkščias variantas - iš laivų į sandėlį. Naujo terminalo dėka kompanija sukurs 100 papildomų darbo vietų. Skaičiuojama, kad terminalas atsipirks per 10 metų.

Dirbs dviem režimais

Kai bus baigti visi darbai, susiję su pirso gilinimu, baigtos rekonstruoti 67-68 krantinės, "Bega" krovos apimtis naujo terminalo dėka, kurio projektinis pajėgumas - 2,5 mln. t per metus, padidins nuo 4 mln. t per metus iki daugiau kaip 6 mln. t. Pasak A. Kuzmarskio, tai visiškai realu, nes terminalas dirbs tiek eksporto, tiek importo režimu.

"Bega" nesidairo tik į lietuviškus krovinius. Pasak bendrovės vadovo, šis ir kiti kompanijos terminalai yra skirti tam krovinių srautui, kurį suformuos rinka. Lietuvos rinka žemės ūkio produktus siūlo gana trumpą laikotarpį - nuo rugsėjo iki kovo. Kitu metų laiku naujas terminalas gali dirbti importo režimu. Jau ir šiuo metu naujajame sandėlyje yra ir braziliškos, argentinietiškos, vokiškos, rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, ne tik lietuviškos. Naujasis sandėlis, turėdamas 8 atskiras sekcijas, gali priimti 8 skirtingų rūšių krovinius.

"Mūsų naujasis terminalas piko laikotarpiu subalansuos žemės ūkio produktų vežimo, uostinės krovos į laivus galimybes, o ne piko laikotarpiu pasiūlys didesnes rinkos galimybes kitų valstybių regionams, pavyzdžiui, Rusijos, Kazachstano", - sakė A. Kuzmarskis.

Anot jo, šiandien "Bega" pagal įvairius parametrus žemės ūkio produktų krovos srityje būtų pajėgi konkuruoti ir su Rusijos Ust-Lugos uostu, tik kol kas neturi galimybės priimti didelius laivus.

Galimybės neišnaudotos

Paklaustas, ar bereikia išorinio uosto Būtingėje, jeigu "Bega" jau netolimoje ateityje galės priimti "Panamax" ir net "Postpanamax" laivus, A. Kuzmarskis atsakė: "Šiandien Klaipėdos uostas panaudoja ne visą turimą potencialą, kurį uosto krovos kompanijos kūrė dešimtmečiais. Norint turėti tokį potencialą Būtingėje, reikia dar vieno žmogaus gyvenimo laikotarpio ir turėti tokį krovinių srautą. Klaipėdos uostas, pasiekus jame gylį iki 14,5, įrengus krantines ir pagilinus laivybos kanalą iki 16-17 m, tikiu, kad tai įmanoma padaryti ateityje, galės krauti dvigubai daugiau krovinių. Duok Dieve, kad jų būtų. Turėdami 16-17 m gylį, prie tam tikrų krantinių mes galėtume laisvai priiminėti "Postpanamax" laivus. Manau, kad kol Klaipėdos uosto potencialas neišnaudotas, kol mes turime galimybių jį didinti ir plėsti, nereikėtų pradėti pasiruošimo statyti Būtingėje išorinį uostą darbų", - sakė A. Kuzmarskis.

Faktai apie terminalą:

Bendras terminalo plotas - 23 tūkst. kv. m. Palyginti - "Švyturio" arenos plotas - 22,8 kv. m.

Bendras sumontuotų juostinių transporterių galerijų ilgis - 2,1 km.

Nutiestų elektros kabelių ilgis - 80 km.

Statant terminalą panaudota 26,2 tūkst. t gelžbetoninių konstrukcijų, 1,8 tūkst. t metalo konstrukcijų, 1,6 tūkst. kub. m medienos.

 

Sidebar placeholder