Naujas sezonas - su Kruizų ir regatų skyriumi

Kruizinė laivyba

Nors Kruizų centro steigimas ir strigo, 2005-uosius galėtume pavadinti kruizinės laivybos proveržio Klaipėdos uoste metais. Prognozuojama, kad šiemet į Lietuvos uostą atplauks dar daugiau didelių kruizinių laivų. Pernai jie atplaukė 61 kartą, pasiekdami rekordinį skaičių, užpernai - tik 49 kartus.

Uosto tarnybos praneša, jog dabar, dar tik prasidėjus naujiems metams, jau yra gauta 40 paraiškų dėl kruizinių laivų atplaukimo į Klaipėdą 2006-aisiais. Sezoną balandžio 27 d. turėtų pradėti 201 m ilgio laivas "Mona Lisa".

Šiemet garsusis JAV kompanijos "Celebrity Cruise Line" laineris "Constellation", pernai buvęs didžiausias Klaipėdą aplankęs laivas, turėtų atplaukti 3 kartus, po kartą kiekvieną vasaros mėnesį.

Klaipėdos uostininkai pernai tinkamai sprendė visas iškilusias problemas dėl didelių laivų įvedimo. Labai daug pastangų buvo dedama stengiantis propaguoti Klaipėdą kaip kruizinių laivų uostą: dalyvauta įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose.

Susitikta su kruizinių linijų operatoriais, kurių laivai atplaukė į Klaipėdos uostą prieš dvejus trejus metus, o 2005-aisiais - ne, aiškintasi, kodėl jie nebeužsuka į Lietuvos uostą. Beje, pernai į mūsų uostamiestį buvo pritrauktos devynios naujos kruizinės linijos.

Neformalus kruizų klubas

Pernai per visą kruizinės laivybos sezoną Klaipėdoje veikė neformalus kruizų klubas, kurio nariai buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, miesto Savivaldybė, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (TKIC), kelios turizmo ir agentavimo bendrovės.

Klaipėda, kaip ir dar 15 kitų uostų, dalyvauja tarptautiniame projekte "Baltijos kruizai", kurį finansuoja Europos Sąjungos (ES) programa INTERREG III B. Projekto reikalavimas - iki 2007 metų vidurio įkurti normalią organizaciją, kuri rūpintųsi kruizais. Joje turėtų būti atstovaujama ir valstybinėms institucijoms, ir privačioms kompanijoms, t. y. turistinių kompanijų, agentų, viešbučių, restoranų, taksi, automobilius nuomojančių kompanijų ir kt. atstovams.

Privatininkai delsė

Stengiantis įkurti kruizų centrą Klaipėdoje iškilo problemų. Valstybinis sektorius, t. y. Uosto direkcija ir Savivaldybė, tiek finansiškai, tiek darbu žadėjo prisidėti prie tokio centro kūrimo.

Tačiau privačios kompanijos nebuvo itin suinteresuotos finansuoti kruizų centrą. Reikėjo lėšų jo vadovui ir vienam ar dviem darbuotojams išlaikyti, t. y. administracinių išlaidų. Preliminariais skaičiavimais, tokiam centrui išlaikyti per metus reikėtų apie 300 tūkst. Lt. Vienam privačiam kruizų centro nariui reikėtų mokėti per metus apie 3 tūkst. Lt mokestį.

Privataus sektoriaus atstovai manė, kad mokestis per didelis, kad tuo šiaip ar taip privalo rūpintis valstybinis sektorius.

Pagaliau įkurtas

Taigi nežinota, kokiu pagrindu kurti kruizų centrą. Manyta, kad jį turi kurti tie, kurie nori. Mat jeigu centras nebūtų įkurtas, ES galėtų Lietuvai taikyti sankcijas, nes ji būtų neįgyvendinusi vieno iš reikalavimų.

Vertinant juridinę šio centro formą norėta, kad tai būtų asociacija. Tokia forma yra pasirinkta Švedijoje, Danijoje, Suomijoje. Lietuvoje asociacijų įstatymas neleidžia valstybei prisidėti prie asociacijų veiklos, t. y. nei Uosto direkcija, nei Savivaldybė nebūtų galėjusios būti tokios asociacijos narėmis. Be to, Lietuva neturi tokios patirties, kad privatus ir valstybinis kapitalas būtų vienoje piniginėje.

Tad pernai buvo intensyviai ieškota galimybių kruizų centrui kurti. Pagaliau metams baigiantis toks centras įkurtas. Jis - vienas iš Klaipėdos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos Turizmo ir kultūros informacijos centro skyrių - Kruizų ir regatų skyrius. Beje, TKIC jau turi 3 skyrius, be minėtojo, Klientų aptarnavimo ir Gidų metodinį skyrių. Pastarasis pradėjo funkcionuoti šiemet nuo sausio 1 d.

TKIC direktorė Romena Savickienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog Kruizų ir regatų skyriuje šiemet sausio mėnesį dar vyks parengiamieji darbai, o realiai jis pradės funkcionuoti nuo vasario 1 d. Pasak direktorės, skyriaus darbuotojas, kuris rūpinsis regatomis, jau surastas, o kruizais - dar ne. Pasirodo, ne taip lengva tokiam skyriui parinkti darbuotojus, kurie turėtų reikiamą kvalifikaciją.

R. Savickienės teigimu, šio skyriaus veiklai bus naudojamos ir privačios lėšos. Jomis bus finansuojamas ir Klaipėdos uosto dalyvavimas kovo mėnesį Majamyje vyksiančioje kruizų parodoje.

Pagrindinis Kruizų skyriaus uždavinys - rinkodara ir turistų aptarnavimas. Jis rūpinsis bendrais leidiniais, parodomis ir pan., t. y. bandys kuo daugiau turistų pritraukti į Klaipėdą.

Beje, net tokiuose kruizinių laivų uostuose, kaip Stokholmas, Kopenhaga, kruizinių centrų steigimas užtruko porą metų. Tad nieko nuostabaus, kad Lietuvoje jis buvo kuriamas daugiau kaip metus.

Pagalba pradedančiajam

Uosto direkcija ketina ir toliau kuruoti kruizinę laivybą. Prieš kelerius metus iš kruizinių laivų ji gaudavo tik 200 tūkst. Lt rinkliavų, o pernai - 1,8 mln. Lt. Tačiau iš kruizinių laivų Uosto direkcija uždirba tik 1-2 proc. pajamų, tad ji negali tam skirti labai daug laiko ir pinigų.

"Mes manome, kad kruizinė laivyba dabar dar yra prioritetinė sfera, stipriai didėjanti ir duodanti nemažai pajamų. Krovos kompanijos Klaipėdos uoste jau yra susijungusios į asociaciją, turi gerą įdirbį. Kruizinis verslas dar tik kuriamas, tad Uosto direkcija stengiasi šiai sričiai skirti daugiau dėmesio, padėti jam sustiprėti",- "Vakarų ekspresui" dar pernai sakė Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gylienė.

Išspręstas vizų klausimas

2005-ieji Klaipėdos uoste pasižymėjo dideliu įvairių institucijų dėmesiu kruizinei laivybai. Nors ir pavėluotai, pernai, po savaitės, kai Klaipėdos uoste pasibaigė kruizinės laivybos sezonas, rugsėjo 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, lengvinantį vizų režimą kruizinių laivų turistams iš trečiųjų šalių. Be kitų uosto tarnybų, tai ir UAB "Limarko" laivų agentų nuopelnas, kurie pirmieji iškėlė keleivių vizų problemą.

Šį sezoną kruizinių laivų įgulų nariams ir keleiviams iš trečiųjų šalių nebebus tokių kliūčių lankytis Klaipėdoje, su kokiomis buvo susidurta pernai vasarą: birželio 30-ąją atplaukus laineriui "Constellation" su turistais amerikiečiais, trisdešimt Lietuvos vizų neturinčių keleivių negalėjo išlipti į krantą negavę Lietuvos vizų. Jų išdavimas truko ilgiau nei dvi valandas, tad kruizus organizuojanti bendrovė pagrasino Klaipėdos uostą išbraukti iš maršrutų Baltijos jūroje. Kituose kruiziniuose laivuose pasitaikydavo vienas kitas keleivis, kuriam nebūdavo leidžiama išlipti į krantą, bet problema nebuvo keliama.

Dabar pernai priimto Vyriausybės nutarimo dėka Šengeno vizas ar leidimą gyventi Šengeno valstybėse turintys užsienio piliečiai, atvykstantys kruiziniais laivais, turės teisę iki 72 valandų būti Lietuvoje be vizų, iš jų nebus reikalaujama išsiimti Lietuvos vizą. Panaši tvarka yra ir Estijoje, ir Latvijoje.

Duomenis apie Šengeno vizas ar leidimą gyventi turinčius trečiųjų šalių piliečius ir jų atvykimo laiką kruizinio laivo savininkas ar agentas ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki laivui įplaukiant į Klaipėdos uostą turės pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei.

Vizualus terminalo vaizdas...

Reikėtų tikėtis, kad šiemet specializuota kruizinių laivų krantinė gerokai pagražės, kad ji taps tikru Kruizinių laivų terminalu. Pernai akis badė slipas. Vieni manė, kad jis yra istorinis paveldas, kad jį reikia saugoti, kiti - kad ne. Kruizinių laivų keleiviai teiravosi, kas tai per daiktas, kam jis reikalingas.

Norėtųsi, kad vizualiai terminalas šiemet atrodytų dar gražiau. Reikia manyti, kruizinių laivų krantinės operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas" dės dar daugiau pastangų, kad ta pažanga, kuri pastebėta pernai, šiemet būtų dar didesnė.

Vidmantas MAŽIOKAS