Naujieji savininkai laivų remonto plėtoti neplanuoja

Privatizuojamose bendrovėse

Tikėtasi, jog šią savaitę su Valstybės turto fondu bus pasirašyta AB "Klaipėdos laivų remontas" akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis.

Kai kurie AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) darbuotojai tikisi, kad naujieji šeimininkai nelikviduos laivų remonto įmonės. Pastarieji bendrovės perspektyvas sieja tik su rekreacinės poilsio zonos įkūrimu paliekant nebent smulkų jachtų ir pramoginių laivų remontą.

Vadovaus "Eika"

Koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sako, kad bendrovės "Eika" ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos "Achema" konsorciumas, perkantis KLR akcijas, buvo sudarytas siekiant plėtoti verslą, apimantį visą KLR nuomojamą teritoriją. Jo teigimu, šios teritorijos skaidyti ir pasidalyti neišeina, nes ji yra unikalioje vietoje - miesto centre, be to, daug kuo įpareigoja čia esanti piliavietė. "Nebus atskiro "Achemos" ar "Eikos" projekto. Esame galutinai nutarę, jog dirbsime kartu ir plėtosime vieną projektą",- sako A. Laurinaitis.

"Pagal mūsų pasirašytus tarpusavio protokolus įgyvendinant šį projektą "Eika" yra vadovaujančioji. Mes savo noru atidavėme jai vadovavimą, kadangi ji užsiima nekilnojamuoju turtu, statybomis, turi architektų grupes ir būtinos patirties. Kai baigsis visi formalumai ir apribojimai, akcijas pasidalysime po lygiai. "Eika" viena iš turtingiausių Lietuvos kompanijų. Jos vadovu Robertu Dargiu pasitikiu ir kaip partneriu, ir kaip žmogumi",- sako koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys.

Butai turtingiesiems

KLR teritorijos sutvarkymo projektas turi keletą etapų. Pirmiausia bus pradėta nuo paminklosaugos objektų atstatymo, restauravimo. Nenaudingi menkaverčiai pastatai bus griaunami ir atlaisvinamas plotas naujam projektui įgyvendinti - pramoginės rekreacinės zonos kūrimui. Pasak A. Laurinaičio, čia bus statomi viešbučiai, pramogų centras, restauruotose pastatėliuose atsiras namudininkų parduotuvėlės, gal įsikurs ir komercinių įmonių biurai ir t. t. Jo teigimu, pramogos ir gamyba viena kitai trukdo, todėl pastaroji ir nebus plėtojama.

B. Lubys dar negali pasakyti, kas konkrečiai bus padaryta šioje teritorijoje. Prasitarė, jog ketinama viršutiniuose pastatų aukštuose įrengti elitinius brangius butus su atskirais įėjimais ir juos parduoti. Nors tai būtų turtingiems žmonėms skirti butai, manoma, jog juos pirktų ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai. Beje, kadangi čia bus ir jachtų prieplauka, tokiame bute būtų patogu laukti palankaus vėjo norint paplaukioti savo jachta.

"Aš įtikinau ir Vilniuje, ir Klaipėdoje sėdinčius valdžios vyrus, kad šią teritoriją reikia parduoti tiems, kurie gali atverti klaipėdiečiams laisvą priėjimą prie marių. Dabar idėjų generatorius yra ponas Dargis ir jo architektų grupė",- sako B. Lubys.

Pasak prezidento, dėl toje teritorijoje esančio geležinio griozdo iš vandens pusės, architektai diskutuoja. Būtų galima nugriauti, nes jis dar neturi 100 metų ir nėra istorinė vertybė. Kitas variantas - būtų galima uždengti stiklu ir įrengti restoraną. Praeis dar 50 metų, ir jis taps istorine vertybe. Nors kai kurie architektai mano, kad ir stiklas šio objekto neišgelbėtų.

Projektuos užsieniečiai

"Kadangi šis projektas yra didelis ir labai svarbus Klaipėdos miestui, mes dirbame su keliomis užsienio kompanijomis Vakaruose. Esame nemažai bendravę ir su Lietuvos projektavimo kompanijomis, tačiau priėjome prie išvados, jog jų pajėgos būtų per silpnos norint, kad viskas būtų pakankamai gerai detalizuota ir kad techniniai sprendimai gerai įsikomponuotų į visą miestą. Ketiname pratęsti ir Pilies gatvę, idant čia būtų ano senamiesčio tęsinys. Nenorime, kad čia atsirastų statiniai, kurie netiktų miestui, užgožtų piliavietę ar apsunkintų priėjimą prie jos",- kalbėjo viceprezidentas.

"Nenoriu įžeisti nei Klaipėdos, nei Lietuvos architektų, tačiau tokios industrinės vietos sutvarkymo ir pritaikymo kitoms reikmėms patirties Lietuva neturi. Todėl telkiamės į pagalbą užsieniečius. Jie, ko gero, ir bus pagrindiniai projektuotojai",- sako B. Lubys.

Investicijos sugrįš negreitai

A. Laurinaičio teigimu, numatytų 30 mln. Lt privalomų investicijų visam projektui įgyvendinti, t. y. tam, kad miesto centrą būtų galima perkelti prie vandens, tikrai neužteks. "Savo techniniame pasiūlyme esame įrašę kelis kartus didesnę sumą, bet be įsipareigojimų",- sako jis.

Paklaustas, kada tikimasi atgauti į šį objektą investuotas lėšas, A. Laurinaitis atsakė: "Neturime vilties, kad taip nutiks po metų ar dvejų. Tai yra ilgalaikė investicija. Pirmiausia ketverius metus bus investuojama. Po to dar praeis nemažai laiko, kol objektas pradės būti pelningas. Ar Kruizinių laivų terminalas bus pelningas ar ne, tai pirmiausia priklausys nuo Lietuvos turizmo politikos. Kad atvyktų laivai ir turistai, reikia ne tik visos Klaipėdos ar Lietuvos pastangų, bet ir visų Pabaltijo valstybių bendros politikos. Vien Klaipėda ar net Vilnius dideliam turistų srautui yra neįdomūs".

"Pirmiausia mes čia norime padaryti biznį. Antra, jis yra susijęs su klaipėdiečiais bei Klaipėdos miestu ir turėtų pagyvinti jo gyvenimą",- sako prezidentas.

Liks smulkus remontas

Paklaustas, ar laivų remonto veikla bus likviduojama, viceprezidentas atsakė, jog po sutarties pasirašymo teks vykdyti atitinkamus įsipareigojimus dėl darbo vietų išsaugojimo. "Iš karto laivų remonto įmonės panaikinti negalėsime. Tačiau plėtoti šio verslo neketiname. Jis bus nykstantis laiko atžvilgiu, bus transformuotas į mažųjų laivų, pavyzdžiui, jachtų, pramoginių laivų remontą. Mes planuojame plėtoti jachtų uostelį. Norime padaryti taip, kad čia atplauksiantys skandinavai ar vokiečiai būtų tinkamai aptarnaujami. Kad jiems būtų teikiamos smulkaus jų laivų remonto paslaugos. Tik tokia laivų remonto įmonė gali išlikti."

Akcijas supirks

A. Laurinaičio teigimu, po to, kai bus įformintas sandoris, bus skelbiamas privalomas akcijų supirkimas. "Mes suinteresuoti nupirkti akcijas iš tų žmonių, kurių gyvenimą apsunkins tai, jog laivų remontas čia nebebus plėtojamas. Akcijas supirksime, apribojimų nebus. Neturime tikslo išvaryti visus darbuotojus ir pasibaigus įsipareigojimams dėl darbo vietų. Naujam projektui įgyvendinti bus reikalingi žmonės, kurie galės remontuoti mažus laivus",- sakė A. Laurinaitis.

Darbuotojų viltys

AB "Klaipėdos laivų remontas" inžinierius Bronius Mikuta sako, jog iš kažkada bendrovės nuomotų beveik 15 ha teritorijos dabar jai yra likę apie 5 ha. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 130 darbuotojų ir daugelis jų remontuoja laivus. Pasak B. Mikutos, šiuo metu KLR turi pakankamai užsakymų laivams remontuoti - kad tik spėtų visus darbus padaryti iki pavasario. Čia remontuojamas KLASCO vilkikas, įpusėtas danų laivo remontas, atliekama nemažai korpusų remonto, dažymo darbų. Rusijos laivai, atplukdyti iš Murmansko, iš Kaliningrado, garantavo KLR remontininkams darbą visą žiemą. Per 9 mėnesius gautas šiek tiek didesnis nei pusės milijono litų pelnas.

B. Mikuta, pasak jo paties, bene vienintelis iš akcininkų ir administracijos atstovų pritarė privatizavimui: "Manau, kad šioje teritorijoje naujieji šeimininkai bananų nepradės auginti, bet plėtos jūrinį verslą. Tikiu, kad jie išspręs klausimą, kaip racionaliau panaudoti kruizinių laivų krantinę ne sezono metu".

Jis mano, kad bendrovė turės darbo ir remontuodama laivus. "Rinka parodys, ar čia bus remontuojami maži, ar didesni laivai. Mūsų kolektyvas turi savo nišą. Mes remontuojame Lietuvos laivus, pavyzdžiui, karo laivus. Pavasarį suremontavome KLASCO jachtą, kuriai reikėjo specifinio pasirengimo. Pas mus remontuojami skirtingos paskirties norvegų, danų laivai. Tų laivų, kuriuos remontuojame mes, nenori kiti laivų remontininkai, turintys didžiulius plaukiojančiuosius dokus. Manau, kad laivų remontas išliks ir toliau tiek, kiek to reikalaus rinka. Neseniai remontavome keltą "Kintai". Lietuvos laivai juk nebus plukdomi remontuoti į Kiniją ar kur nors kitur. Jeigu išnaikinsime visus laivų remontininkus, tai teks prašyti kaimynų pagalbos",- sako B. Mikuta.

Vidmantas MAŽIOKAS