Uoste
Navigacijos įrenginiams uoste modernizuoti ir prižiūrėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet Laivybos kanalo tarnybai skirs daugiau kaip 800 tūkst. Lt.
Pastaruoju metu Uosto direkcija skiria gana didelį dėmesį laivybos saugumui uoste. Tačiau ne viskas priklauso nuo pačios Uosto direkcijos, atsiranda įvairių trukdžių, todėl darbai neatliekami taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Bokštas tebėra sandėlių apsuptyje
Prieš kelerius metus, kai AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) nusprendė statyti kupolinius sandėlius, pradėta kalbėti, kad Laivų eismo tarnybos (LET) bokštas atsidurs ne vietoje, nes pastatyti aukšti sandėliai trukdys radarams, kad LET reikės iškelti. Per tą laikotarpį sandėliai sėkmingai išdygo, o bokštas liko.
Vis dabar žadama LET iškelti į Kopgalį, kur jai bus pastatytas naujas bokštas. Uosto direkcijos užsakymu buvo pradėti bokšto projektavimo darbai. Norėdama įsitikinti, ar bokštas nedarys vizualinės taršos, Uosto direkcija savo iniciatyva užsakė atlikti bokšto įtakos kraštovaizdžiui vertinimo studiją. Jos išvados teigiamos. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija iš principo neprieštarauja tam, kad bokštas atsirastų Kopgalyje.
Tačiau neseniai Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas pareikalavo, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Jeigu jį reikės atlikti, LET iškėlimo į Kopgalį klausimo sprendimas būtų atidėtas dar mažiausiai pusmečiui.
Šiuo metu bandoma įrodyti Aplinkos ministerijai, kad dėl tokio objekto, kaip bokštas, nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Direkcija raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad ji išsiaiškintų šį klausimą su Aplinkos ministerija.
Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis neneigia, kad norint valdyti uosto įplaukos kanalą bokštas jau tapo probleminis. Jo teigimu, ministerija gali tik parašyti įvairius raštus ir prašyti paskubinti procesą, tačiau techninius ir derinimo klausimus turi spręsti pati Uosto direkcija su kitomis institucijomis, su Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Ministras užsiminė, jog Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ne kartą yra žadėjęs padėti spręsti šį klausimą.
"Yra nustatyta tvarka ir niekam nevalia jos žeisti. Uosto direkcija turi kreiptis į atitinkamas Aplinkos ministerijos institucijas, kad greičiau būtų atliktas tas poveikio aplinkai vertinimas",- sakė Z. Balčytis.
Likviduos pavojingiausią vietą
Po to, kai bus iškeltos prie pietinio molo nuskendusios baržos nuolaužos, laivybos kanalas bus platinamas papildomai 20 metrų.
Lietuvos energetikos instituto specialistams atlikus studiją, paaiškėjo, kad dabar, kai pastatytas naujas pietinis molas, galima nukasti pavojingus prie jo ir netoli Kopgalio esančius kyšulius ir išgilinti tas vietas iki 14,5 m. To dėka būtų galima likviduoti pavojingą laivybai vietą, esančią ten, kur dėl kyšulio susiaurėja kanalas, ir prie senojo pietinio molo priartėti dar 20 metrų.
To dėka sutrumpės laivų švartavimo laikas, nes tanklaivius, kurių ilgis neviršija 250 m, bus galima apsukti tiesiai prieš 1 ir 2 krantines ir iš karto švartuoti.
Pastatyti mareografai
Šiemet balandžio vidurį šiaurinėje ir pietinėje uosto dalyje buvo pastatyta po mareografą, prietaisą vandens lygio svyravimams registruoti. Vienas jų yra pritvirtintas prie 1-osios, kitas - prie 145-osios krantinės. Patys prietaisai Uosto direkcijai kainavo 30 tūkst. Lt, jų paruošimas ir įrengimas - dar 12 tūkst. Lt.
Mareografai buvo nupirkti seniau, bet jų įrengimas užtruko todėl, kad AB "Klaipėdos nafta" buvo labai daug laivų. Teko laukti, kol jų nebus, kad būtų galima atlikti suvirinimo darbus. Šiuo metu jau atliekami prietaisų derinimo, instaliavimo, niveliacijos darbai.
Nebereikės burti iš kavos tirščių
Mareografų dėka locmanai žinos tikslų vandens lygį. Be to, Danijos hidrologijos institutas, Klaipėdos uoste instaliuosiantis bangų ir srovių matavimo stotis, laivų vedimo ir švartavimo sistemą, dar pasiūlė įrengti nebrangiai kainuosiančią papildomą įrangą, meteorologinėms ir hidrologinėms sąlygos Klaipėdos uosto prieigose prognozuoti.
Paprastai, jeigu niekas netrukdo, "Panamax" tipo tanklaivis AB "Klaipėdos nafta" kraunamas apie 3 paras. Paskutinę parą jau reikia žinoti, kiek krovinio laivas galės paimti, t. y. koks bus vandens lygis, oro sąlygos, kad nebūtų viršijama pakrauto tanklaivio 2 m navigacinio gylio atsarga. Tokiu atveju teiraujamasi uosto tarnybų vandens lygio ir kitų prognozių. Šios, žinodamos tik bendrą situaciją, sakykime, kad vandens lygis kris, pūs toks ir toks vėjas, vaizdžiai tariant, prognozuodavo burdamos iš kavos tirščių. Dabar prognozavimas Klaipėdos uoste bus kur kas tikslesnis.
"Mato" 30 cm akmenį
Labai svarbu žinoti, kas yra ant dugno, koks gylis toje vietoje uoste, kur laivai stovi ir yra kraunami. Neseniai Uosto direkcija nusipirko naują gylio matavimo įranga. Jos komplekte yra šoninės apžvalgos sonaras, kurio dėka galima aptikti net 30 cm diametro objektą.
Vienspindulinis echolotas iki šiol praktiškai buvo pagrindinis ir vienintelis hidrografo darbo įrankis. Jis ir dabar neprarado savo reikšmės, tačiau pavojingos laivybai kliūties aptikimas didele dalimi priklauso ir nuo sėkmės, kadangi vienspindulinis echolotas "mato" ir gylį matuoja vertikaliai po laivu.
Šoninės apžvalgos sonaro pagalba padaroma skaitmeninė vientisa 10-15 metrų pločio dugno nuotrauka. Joje galima identifikuoti ant dugno esančius objektus bei nustatyt jų koordinates. Paprastai laivui plaukiant vieną ir kitą kartą skenavimas atliekamas su 10 proc. perdengimu. Taip pasiekiamas 100 proc. dugno padengimas skenavimo duomenimis. Vienspinduliniu echolotu pasiekti tokio rezultato neįmanoma.
Sujungus šoninės apžvalgos sonaro pagalba gautus duomenis su daugiaspindulinio echoloto, kuris rodo gylį, duomenimis, kliūčių identifikavimo procesas paspartės, padidės tikimybė ir tikslumas.
Uosto direkcijos užsakymu pirmą visos uosto akvatorijos dugno nuotrauką padarė UAB "Geoprojektas", nuomojęs tokią, tik senesnio modelio įrangą, kokią įsigijo Uosto direkcija.
Pirks naują laivą
Kol kas nauja gylio matavimo įranga bus naudojama Uosto direkcijos hidrografiniame laive "Rusnė", nes naują nedidelį laivą, skirtą gyliui matuoti prie pat krantinių, t. y. už 20-30 metrų nuo jų, dar tik planuojama įsigyti.
Laivas "Rusnė" skirtas plaukiojantiems navigaciniams ženklams prižiūrėti, juos keisti. Matuoti gyliui prie krantinių šis laivas per didelis. Turėtam Uosto direkcijos gylio matavimo laivui "Gelmė" jau 36 metai. Šiuo metu jis yra iškeltas ant kranto. Ketinama šį dar galintį plaukti laivą parduoti aukcione.
Keičiami archaiški vedlinių ženklai
Laivavedžiai, matydami pirminį ir antrinį pagrindinės Klaipėdos uosto vedlinės ženklus vienoje linijoje, žinodavo, kad plaukia teisingai laivybos kanalu. Iškilus KLASCO trąšų terminalo konstrukcijoms, laivai, plaukiantys į pietinę uosto dalį ir iš jos, pradėjo matyti tik dalį vedlinės, nes kitą užstoja konstrukcijos.
Šiuo metu keičiama pagrindinė uosto vedlinė, esanti šalia uosto kapitono tarnybos pastato. Ji aukštinama iki 62 metrų. Sektorinio ženklo konstrukcija kainuos apie 300 tūkst. Lt.
Pirminis vedlinės ženklas neseniai buvo nugriautas. Jo vietoje pastatyta 62 m aukščio antžeminė konstrukcija - sektorinis ženklas. Laivavedys, matydamas baltą sektoriaus šviesą, žinos, kad laivas plaukia laivybos kanalu, raudoną arba žalią - kad išplaukė už kanalo į dešinę ar į kairę pusę. Beje, sektorinis ženklas bus vienas. Jam nebereikalingas antrinis ženklas bus "nurašytas".
Pietinėje uosto dalyje navigacijos ženklai bus pakeisti iš esmės. Ant "Begos" ir Tarptautinės jūrų perkėlos pirsų esantys šviečiantys ženklai bus pakeisti sektoriniais ženklais.
Kai prie 149 krantinės stovi keltas, pirminio vedlinės ženklo perkėloje irgi kartais nebemato atplaukiančių ir nuplaukiančių laivų locmanai. Antrinis vedlinės ženklas, pastatytas ant 152 krantinės ro-ro technikos iškrovimo aikštelės trukdo, nes dėl jo negalima paplatinti aikštelės.
Modernizuojama švartavimo įranga
Jau parengtas 1-2 krantinių, kurias eksploatuoja AB "Klaipėdos nafta", švartavimo įrangos modernizavimo projektas. Jis kainuos 1,2 mln. Lt.
Šiose krantinėse bus pastatyti papildomi švartavimo stulpeliai, pildomos švartavimo gervės, reikalingos laivo lynams tampyti, prie 2 krantinės bus pailgintas švartavimo tiltelis. Kadangi čia pradėti švartuoti didžiuliai tanklaiviai, senos krantinių atmušos turi būti pakeistos naujomis, didesnėmis ir atitinkančiomis tokių laivų švartavimo reikalavimus. Vien naujos atmušos abiem krantinėms kainuos apie 400 tūkst. Lt.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą