Negavę žemės, sumanė įsigyti plaukiojančiąją degalinę

Vidaus vandenys

Nors šiais laikais skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvos vidaus vandens keliai iki šiol neturi nė vienos degalinės. Bandant gerinti situaciją jau šią vasarą planuota pradėti statyti degalinę Nidoje ir tikėtasi, jog 2007-aisiais padėtis iš esmės pasikeis. Tačiau projektas įstrigo dėl neišspręstų žemės klausimų Kuršių nerijoje.

Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) nepavyko Nidoje gauti žemės degalinės, kuri aprūpintų kuru mažuosius laivus, statybai. Užtat dabar bandoma šį klausimą spręsti kitaip - ketinama įsigyti plaukiojančiąją degalinę, kuriai nereikėtų žemės. Kitais metais žadama turėti parengtą techninį projektą ir suderinti jį su visomis būtinomis institucijomis.

Tačiau vis dėlto abejojama, ar pavyks įsigyti ir plaukiojančiąją degalinę. Kadangi tokio objekto Lietuvoje dar nebuvo, neturima jo eksploatavimo patirties, jis gąsdina daugelį institucijų, su kuriomis būtina derinti jo atsiradimo klausimą.

Vakarų šalyse tokie objektai, pasak VVKD direktoriaus pavaduotojo gamybai Mindaugo Šimkūno, seniai nebekelia jokių abejonių, jie atitinka visus ekologinius ir aplinkosaugos reikalavimus ir yra plačiai naudojami.

Plaukiojančiąją degalinę sudarytų gelžbetoninis pontonas, ant jo būtų įrengtos kuro talpyklos ir pačios kolonėlės bei administracinis antstatas. Esant reikalui pontonas galėtų stovėti ir Uostadvaryje ar Juodkrantėje. Preliminari plaukiojančiosios degalinės švartavimo vieta numatyta Nidoje. Ji būtų, ko gero, ir pati tinkamiausia, nes Nidoje susirenka daugiausia pramoginių laivų.

Preliminariais skaičiavimais, tokia plaukiojančioji degalinė kainuotų apie 400 tūkst. litų. Tačiau konkreti suma paaiškės po to, kai bus atlikti techninio projekto sąmatiniai skaičiavimai.

Dėl Kuršių nerijoje neišspręstų žemės klausimų ir susidūrus su didelėmis teritorijų planavimo problemomis vėlesniam laikui atidėta ir Nidos bei Juodkrantės prieplaukų rekonstrukcija. VVKD norėjo pradėti prieplaukų rekonstrukciją būtent Kuršių nerijos uostuose, nes šioje Lietuvos vietoje, kurioje laivyba yra intensyviausia, didžiausias tokių prieplaukų poreikis.

Neringos miestas šiandien dar neturi bendrojo plano, jau nekalbant apie atskirus detaliuosius planus. O kilus nelegalių statybų skandalui, dabar čia savotiškas sąstingis. Kol Neringos miestas nepasitvirtino bendrojo plano, negalima parengti detaliojo krantinių rekonstrukcijos ir statybos plano.

Todėl nutarta sutvarkyti Kauno keleivinę prieplauką, iš kurios anksčiau plaukdavo "Raketos" tipo laivai į Klaipėdą ir Nidą, bei atlikti Uostadvario vidaus vandenų uosto rekonstrukciją. Šiam projektui įgyvendinti jau skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų. Dabar VVKD ruošiasi skelbti konkursą techniniam ir darbo projektams parengti. Pasiteiravus, kiek kainuos šis projektas, M. Šimkūnas atsakė, jog lėšų tikrai turėtų pakakti šioms prieplaukoms normaliai sutvarkyti.

Problema - gylis mariose

Pasak M. Šimkūno, VVKD deda daug pastangų, norėdama padidinti gylį Kuršių mariose iki 2,5 metro. Tačiau šis Kuršių marių valymo projektas, kurio įgyvendinimą finansuos pati VVKD, labai sunkiai skinasi kelią aplinkosaugos institucijose. Tik šiemet pavyko pralaužti ledus ir projektas, ko gero, bus baigtas derinti.

Pašalinus seklumas ties Juodkrante ir Pervalka, Kuršių mariose galėtų plaukioti laivai, kurių grimzlė - 2,2-2,3 m, tai yra į Nidos uostą galėtų atplaukti iš užsienio jūrinės jachtos. Įgyvendinus šį projektą, garantinis gylis Kuršių mariose visus metus būtų ne 1,5 metro, koks yra dabar, o 2,5 metro. Tada Klaipėdos ir Neringos regionai taptų kur kas patrauklesni ir įdomesni užsienio turistams.

Beje, VVKD neseniai išleido naują Kuršių marių locmano žemėlapį, kurį bus galima įsigyti knygynuose ir direkcijoje. Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe VVKD panaudodamos vieno projekto lėšas rengia lociją. Joje bus išsamiai aprašytos Kuršių marios ir Nemunas iki Jurbarko.

Remontuojamas Pervalkos švyturys

Šiuo metu VVKD priklauso tik trys švyturiai - Pervalkos ir du Atmatoje, t. y. Uostadvario ir Atmatos žiočių švyturiai. Kiti Kuršių nerijos švyturiai priklauso ne jai, o Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Iš visų trijų VVKD švyturių Pervalkos švyturio būklė buvo baisiausia, jis buvo problemiškiausias. Tad šiemet pradėti Pervalkos švyturio rekonstrukcijos darbai, kuriuos tikimasi baigti šiais metais.

Kapitaliniam šio švyturio remontui skirta apie 600 tūkst. Lt iš valstybės investicijų programos lėšų.

Dalia BIKAUSKAITĖ