Nedidelis AB "Klaipėdos laivų remontas" pirsas, kurį sudaro 48,49,50, 51 krantinės, vadinamasis kapitonų pirsas, jau seniai yra avarinės būklės. Bendrovėje dirbantys žmonės puikiai žino, kad jis bus nugriautas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pasiryžusi tai padaryti jau dabar, tam yra numatyta ir lėšų, tačiau "Klaipėdos laivų remontas" nepatraukia prie šio pirso stovinčių laivų, tad susidaro konfliktinė situacija.
Negalima eksploatuoti avarinio statinio
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, buvo atlikta to AB "Klaipėdos laivų remontas" pirso ekspertizė. Ekspertai priėjo prie išvados, kad tai yra avarinis statinys ir jo eksploatuoti negalima. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas savo įsakymu uždraudė šio pirso eksploatavimą. Tačiau AB "Klaipėdos laivų remontas" prie jo tebelaiko prišvartuotus laivus.
Uosto direkcija pateikė dokumentus Vyriausybei dėl šio statinio nurašymo ir leidimo nugriauti, nes nėra prasmės jį beremontuoti. Toks leidimas buvo gautas. Šiemet iš Uosto direkcijos paprastųjų išlaidų numatyta skirti lėšų šiam statiniui nugriauti ir aplinkai sutvarkyti.
Tačiau Uosto direkcija negali pradėti griovimo darbų, nes "Klaipėdos laivų remontas" nepatraukia nuo jo laivų. Paklaustas, kiek laiko jau vedamos derybos, A. Kamarauskas, atsakė, kad Uosto direkcijai jau nieko kito nebelieka kaip tik rašyti protokolus.
Turėjo būti nugriautas pavasarį
AB "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Naglis Puteikis vakar "Vakarų ekspresui" teigė, jog bendrovė pasirašė su Uosto direkcija sutartį dėl darbų organizavimo įmonės teritorijoje rekonstruojant krantines ir pirmiausia dėl kruizinių laivų terminalo statybos.
N. Puteikio teigimu, toje sutartyje numatyti visi variantai, kur turės stovėti laivai, kad juos, vaizdžiai tariant, būtų galima stumdyti. T. y. kai Uosto direkcija pradeda vienų krantinių rekonstrukciją, "Klaipėdos laivų remontas" juos peršvartuoja prie kitų krantinių. Baigus rekonstruoti tas krantines, laivai sugrąžinami vėl prie tų krantinių ir t. t.
"Klaipėdos laivų remonto" direktorius teigia, jog pagal tą sutartį numatyta vadinamąjį kapitono pirsą nugriauti dar šiemet pavasarį, nes pavasarį ir vasarą "Klaipėdos laivų remontas" galėjo prie jo stovinčius laivus peršvartuoti prie tų kruizinių laivų terminalo krantinių, kurių statybos darbams pagal planą dar nebuvo atėjusi eilė.
Pasak direktoriaus, dėl kažkokių priežasčių direkcija jo pavasarį nenugriovė, o nubudo dabar, kai visas kruizinis laivų terminalas yra statomas ir niekur prie jo negalima statyti laivų. "Mes neturime kur statyti laivų, stovinčių prie pirselio. Išvaryti jų taip pat negalime, nes iš karto prarastume klientus, sutartis, reputaciją, pinigus, ir dar žiemą, kai laivų remontininkams yra sunkiausias laikotarpis. Nutrūkus sutartims, mums tektų netgi mokėti baudas",- sakė N. Puteikis.
Direkcija užsispyrė
"Klaipėdos laivų remontas" siūlo Uosto direkcijai truputį palaukti. Kai bus baigtos rekonstruoti vidinės kruizinio laivų terminalo 34-38 krantinės, atsiras galimybė peršvartuoti prie jų laivus, tada bus galima griauti pirsą, nebus jokių problemų. N. Puteikis, sako, kad direkcija užsispyrė, jog būtinai tai turi būti padaryta šiandien, ir taškas. Direktoriui nesuprantama, kodėl ji tada pasirašė sutartį, kurioje numatyti protingi sprendimai.
Pasak "Klaipėdos laivų remonto" direktoriaus, darbuotojai kalba, kad per pastaruosius penkerius metus jiems susidarė įspūdis, kad specialiai šiai įmonei kenkiama. "Aš neįsivaizduoju, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas galėtų pasakyti kompanijai "Bega" ar KLASCO, kad direkcija vykdysianti rekonstrukciją trijuose ketvirtadaliuose jų krantinių. Juk taip būtų paralyžiuojama jų veikla",- sako direktorius.
Tai, kad pirsas avarinis, pripažįsta ir "Klaipėdos laivų remonto" vadovybė. Tačiau nesupranta, kodėl Uosto direkcija negalėtų to pirso lygiai taip pat sėkmingai nugriauti, sakykime, už mėnesio. Nes dabar ji pati neduoda leidimo laivų perstatyti prie vidinių kruizinio laivų terminalo krantinių, kadangi nebaigti statybos darbai.
Kam turi rūpėti mirtinas smūgis
Visa diskusija vyksta dėl 6 laivų, kuriuos reikia patraukti. Kiekvienas jų per mėnesį bendrovei duoda nuo 1000 iki 2000 Lt pajamų. Jie nėra remontuojami, tai aptarnaujami laivai. "Pagal žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija mes privalome užsiimti bendrovės įstatuose numatyta veikla, taip pat laivų remontu, laivų aptarnavimu ir krova. Pagal Uosto įstatymą laivų aptarnavimas yra viena iš pagrindinių veiklų. Uosto direkcija didžiausias rinkliavas gauna už laivų aptarnavimą. Jeigu laivai remontuojami, jie moka mažesnius rinkliavos mokesčius. Kitaip tariant, kuo daugiau laivų aptarnaujama uoste, tuo didesnės Uosto direkcijos pajamos. Taigi ji turėtų būti suinteresuota, kad kuo daugiau laivų būtų aptarnaujama",- sakė N. Puteikis.
Taigi N. Puteikio teigimu, Uosto direkcija nori iš "Klaipėdos laivų remonto" atimti 3/4 krantinių, o kad nėra kur dėti jų, sako esąs ne jos reikalas. Jis įsitikinęs, kad kaip tik Uosto direkcijai turi rūpėti, kad nė vienai uosto įmonei nebūtų suduotas mirtinas smūgis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą