Žuvininkystė
Lietuvai sulaukus kritikos dėl prasto Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, valdininkai tikina dedantys visas pastangas, kad skirti pinigai nebūtų prarasti.
Rugsėjo pradžioje europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė pareiškė, esą Lietuva panaudojo tik 17 proc. ES 2004-2006 metų finansiniam laikotarpiui struktūrinių fondų skirtų lėšų.
M. Starkevičiūtė išskyrė nepakankamai panaudojamą paramą žuvininkystei. Būgštaujama, jog Lietuva praras nemažai pinigų, kadangi neišnaudotos lėšos grąžinamos daugiausiai į ES biudžetą sumokančioms valstybėms narėms.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ES ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Indrė Barisevičiūtė pripažino, jog situacija nėra tokia gera, kaip tikėtasi, tačiau ji teigė, jog Žėmės ūkio ministerija nelaukia paskutinės dienos ir nukreipia finansavimą toms programoms, kurios sulaukia daugiau dėmesio. Visas rizikas stengiamasi įvertinti.
Paraiškos 2004-2006 struktūrinių fondų paramai gauti priimamos iki šių metų pabaigos, o lėšų panaudojimas gali tęstis iki 2008 metų.
I. Barisevičiūtė daro prielaidą, esą M. Starkevičiūtę galėjo suklaidinti faktas, jog Europos Komisijai kol kas oficialiai deklaruota tik panaudota paramos dalis. Tačiau daugiausiai paraiškų paprastai teikiama baigiantis jų priėmimo terminui.
Dominuoja pjaustymas
Lietuvoje populiaresnės yra kompensacinės priemonės, investicinės - mažiau. Žuvininkystės sektoriuje aktyviausiai naudotasi parama, skirta už žvejybinės veiklos nutraukimą ir akvakultūros plėtrai.
Lietuvos žvejai dabar aktyviausiai atiduoda laivus supjaustyti, norėdami gauti kompensacijas už veiklos nutraukimą visam laikui. Parama laivams modernizuoti, kol kas jų nedomina. Mūsų šalyje beveik nesinaudojama galimybe laivą perorientuoti nebe žvejybai, o ne pelno veiklai, kadangi tuomet paraiška yra sudėtingesnė.
Žuvininkystei 2004-2006 metais iš viso yra numatyta skirti 60,2 milijono litų: ES dalis - 42,35 mln., Lietuvos - 17,85 mln. Lt. Iš šios sumos vien tik laivams supjaustyti tenka 28,35 mln. Lt.
Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuri administruoja struktūrinių fondų lėšas, duomenis, iki šių metų rugpjūčio 17 dienos žuvininkystės sektoriui buvo suteikta 30,3 mln. Lt vertės paramos.
Papildomos kompensacijos
Pernai lietuviai vangiai naudojosi ES Bendrojo programavimo dokumento parama kitai veiklai, susijusiai su žuvininkyste. Mat pinigų buvo galima tikėtis nedaug, o paraiškas paruošti - sudėtinga.
Tačiau iš BDP paramos žvejai gali tikėtis kai kurių nuostolių kompensavimo, patirtų dėl priverstinio laikino žvejybos veiklos nutraukimo, kurį gali lemti ir ekologinės nelaimės, ir ES draudimas gaudyti žuvis, ir kt.
Šiemet Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti žvejus aktyviau naudotis šia galimybe, konsultavosi su jais pačiais bei jų asocijuotomis struktūromis ir nutarė keisti paramos skyrimo taisykles. Tad šiais metais žvejai dėl priverstinio laikino žvejybos veiklos nutraukimo gali tikėtis ne tik įgulų, bet ir įmonių administracijų darbo užmokesčio, taip pat uosto rinkliavų kompensavimo.
Imantas PALIAKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą