Neradęs vietos laivams statyti Klaipėdoje, "Litmaris" dirba Švedijoje

Laivų statyba

Laivų remonto ar statybos įmonei įsisprausti Klaipėdos uoste prie krantinių sunku. Nebent galėtų dirbti kaip uoste žemę nuomojančios bendrovės subrangovė. Klaipėdoje įregistruota UAB "Litmaris" rado išeitį - jos žmonės stato laivus Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje.

Lankydamiesi Švedijoje ir kalbėdamiesi su ten dirbančiais "Litmario" žmonėmis, neišgirdome skundų dėl blogų darbo ir gyvenimo toli nuo namų sąlygų. Susidarė įspūdis, kad rastas neblogas variantas - mokesčiai mokami Lietuvoje, gyvenama pagal švedų reikalavimus, uždirbama daugiau nei Lietuvoje.

Norvegai pasamdė rangovais

UAB "Litmaris", užsiimanti laivų statyba, yra viena iš šešių kompanijos "Gridins Group", pradėtos kurti prieš 7 metus, bendrovių. Iš viso grupėje dirba 550 žmonių, 80 proc. jų - paprasti darbininkai. Šiai grupei priklauso ir klaipėdiečiams labiau žinoma UAB "Klaipėdos aukštalipiai", davusi pradžią grupei. Visos bendrovės priklauso keturiems akcininkams.

"Litmaris" iš pradžių bandė dirbti ir AB "Baltijos" laivų statykloje, nuomojosi jos plaukiojantįjį doką, ir AB "Klaipėdos laivų remontas", ir AB "Laivitė". Tačiau žinant dviejų pastarųjų įmonių ateities planus ir pasikeitusią "Baltijos" strategiją teko ieškotis vietos ir darbo užsienyje.

Pirmam "Litmario" pastatytam laivo "Bibby Topaz" korpusui sunaudota 2800 t metalo, atsivežto iš Kinijos. Laivo, kuris gali atlikti visus povandeninius darbus, įgula - 130 žmonių

Nedideliame Pietų Švedijos Landskronos uoste 2002 metais Norvegijos kompanijai priklausanti laivų statykla pastatė paskutinį laivo korpusą ir iki 2006 metų praktiškai nebedirbo. Vėliau Norvegijos kompanija pasamdė kaip rangovą laivams statyti "Litmarį". Norvegams Klaipėdos bendrovė per 2007 metus turi pastatyti tris naftos platformas aptarnaujančius laivus. Su norvegais susitarta: jų užsakymai, darbo jėga - "Litmario".

Pirmas korpusas

"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad pirmas laivo korpusas kovo 29 d. nuleistas į vandenį, kad jau pradėtas ir antras korpusas, kurį tikimasi pastatyti greičiau nei pirmą ir gal net rugsėjį nuleisti į vandenį.

Landskronoje pastatyti korpusai plukdomi į Norvegiją, į "Fosen Mek. Verksteder AS" statyklą ir ten įrengiami iki galo. Baigti savo darbų ten vyksta ir "Litmario" vyrai, tačiau Norvegijoje laivas jau pakliūna į daugelio subrangovų rankas.

Darbą Švedijoje "Litmaris" pradėjo pernai gegužę. Pirmiausia reikėjo susipažinti su laivų statykla Švedijoje, išbandyti ilgą laiką stovėjusią techniką, viską atnaujinti. Pasiteiravus, ar reikėjo atsivežti kokios nors įrangos iš Klaipėdos, vienas iš "Gridins Group" direktorių Marius Mėdžius atsakė, kad jos čia buvę palikta sočiai.

Vyr. meistras Sigitas Kilinskas, anksčiau dirbęs "Baltijos" laivų statykloje, o nuo pernai rugsėjo įsidarbinęs "Litmaryje", sako, jog darbas jam čia patinkąs tuo, kad yra kur kas didesnė erdvė improvizuoti.

Be "Litmario" žmonių, Švedijos laivų statykloje "Landskrona Varvet" dirba 36 švedai. Jų atstovai užima ir vadovaujamus postus. Pasak Sigito, iš pradžių švedai nepasitikėdavo jais, bet dabar jau viskas einasi gerai.

Laikomasi švediškų tradicijų

Klaipėdiečiai laivų statytojai sako, kad švedai laivus į vandenį nuleidžia senais metodais. Mat jie surenkami ant nuožulnaus slipo, paskui į jį prileidžiama vandens, ir, kai vandens lygis jame ir įlankoje susivienodina, atidaromi slipo vartai, tada laivas gražiai išplaukia. Klaipėdoje korpusai nuleidžiami su dokų pagalba.

Beje, Švedijoje nėra tradicijos daužyti šampano butelio į korpusą. Tai daroma, kai laivas būna visiškai pastatytas.

Ant "Landskrona Varvet" slipo galima surinkti 250 m ilgio laivą. "Litmario" žmonės sako, kad šios laivų statyklos pajėgumas yra didesnis nei "Baltijos" laivų statyklos Klaipėdoje.

Gyvena ant vandens

"Litmario" darbininkams patiems reikėjo susiremontuoti viešbutį ant vandens, t. y. nesavaeigę baržą, stovinčią prie krantinės Landskronos uoste. Ją gamyklos savininkai norvegai nusipirko iš vokiečių. Vienu metu Vokietijoje buvo daug tokių baržų, kuriose gyveno pabėgėliai. Lenkai statė vokiečiams dviaukštes baržas, pritaikytas gyventi 50 žmonių. Vokiečiai dar prisistatė ir trečią aukštą.

Landskronoje dirba apie 170 "Litmario" darbuotojų. Tarp jų ne vien tik klaipėdiečiai ir Lietuvos piliečiai, kurių daugiausia, bet ir ukrainiečiai, rusai, rumunai, slovakai, bulgarai, lenkai, žodžiu - internacionalinė įgula. Viešbutyje ant vandens dvivietėse kajutėse šiuo metu gyvena 120 žmonių - šešios moterys, visi kiti vyrai. Dar apie 50 darbininkų apgyvendinti kempinge netoli miesto ir vežami į darbą.

Šiuo metu yra remontuojamas baržos trečias aukštas. Švedai reikalauja, kad sienos būtų padengtos gipso plokštėmis dėl priešgaisrinės apsaugos. Kai remontas bus baigtas, visi darbuotojai gyvens tame viešbutyje, stovinčiame šalia laivų statyklos. Beje, giedrą dieną, kai nebūna rūko, iš baržos matyti Kopenhaga.

Vakarietiškas požiūris

"Litmario" žmonės Landskronoje dirba su pietų pertraukomis ir keliomis kavos pertraukėlėmis. Paprastai Švedijoje jie būna šešias savaites, o paskui vyksta trims savaitėms pailsėti į namus. Darbdaviai laikosi vakarietiško požiūrio į dirbančiuosius, stengiasi sudaryti geras darbo ir gyvenimo sąlygas. Į darbą Švedijoje ir namo "Litmario" darbininkai vyksta AB LISCO DFDS ir "Scandlines" keltais, kurie plaukia į Karlshamną. Nuo jo iki Landskronos - dvi valandos kelio.

Viešbutyje ant vandens gyvenama panašiai kaip laive jūroje, tad darbininkui praktiškai dėl nieko nereikia sukti galvos. Laive yra kambuzas, tad nereikia rūpintis maistu. Yra ir skalbykla. Skalbėja skalbia ir lygina darbininkų rūbus, jau nekalbant apie tai, kad darbiniai rūbai yra skalbiami tiesiog ceche.

Netgi laisvalaikiu stengiamasi užimti darbuotojus, kad jie pailsėtų ir negalvotų apie alkoholį. Turima valtelė, kuria plaukiama į jūrą žvejoti. Sako, jog žuvys čia gerai kimba. Savaitgaliais žmonės vežami į mieste esantį baseiną, už tai moka bendrovė. Žiemą sudaromos sąlygos žaisti ledo ritulį, vasarą - futbolą, pačioje baržoje yra nedidukė sporto salė.

Laisvu nuo darbo metu žmonės gali eiti pasivaikščioti į miestelį, primenantį mūsų Palangą, kuriame gyvena apie 40 tūkst. gyventojų. Kadangi mokami ir dienpinigiai, uždirbtų pinigų jiems nėra kur išleisti. Baržoje sudaromos sąlygos internetu bendrauti su artimaisiais. Taigi viskas apgalvota ir organizuota.

Kaip vienintelę blogybę kalbinti darbininkai nurodė išsiskyrimą su šeima. Jų manymu, jeigu visa tai būtų Lietuvoje, būtų dar geriau. Baržoje dirbančios moterys sakė nepatiriančios jokio diskomforto, vyrai esą rimti, priekabiavimo atvejų kol kas dar nepasitaikė.

Praktikantai "dedovščinos" nejunta

Beje, "Gridins Group" Plikiuose turi mokymo centrą, kuriame ruošiasi sau specialistus, pavyzdžiui, suvirintojus. Paprastai čia mokosi iš kaimų atvykę žmonės. Sudarytos sąlygos gyventi ir mokytis vienu metu 12 žmonių. Mokslas trunka tris mėnesius. Darbininkų pamainą ruošia į pensiją išėję specialistai klaipėdiečiai. Kas mėnesį paruošiami 4-5 žmonės.

Kai kurie jų praktiką atlieka Švedijoje ir gauna atlyginimą. Klaipėdietis Sergejus Klimočkinas, dirbęs ir liūdnai pagarsėjusioje įmonėje "Jūra", pasakojo pradėjęs mokytis pernai rudenį, o į Švediją dirbti atvykęs jau šių metų pradžioje. Pasak jo, siunčiami tie praktikantai, kurie išlaiko egzaminus. Beje, būna ir neišlaikiusiųjų.

Aleksandras Šutkovas, baigęs Visagino politechnikumą, iš draugo sužinojo apie galimybę mokytis Plikiuose, ir nesigaili. Tarp praktikantų yra ir baigusiųjų 12 klasių, o tokią specialybę pasirinkusių ne dėl to, kad ją mėgtų, bet todėl, kad yra šansas užsidirbti.

Paklausti, ar vyresniųjų nėra skriaudžiami, ar nėra vadinamosios "dedovščinos", vaikinai sakė, jog čia dirba rimti vyrai ir tokiais niekais neužsiima.

Dalia BIKAUSKAITĖ