Niekas neketina atimti duonos kąsnio iš priekrantės žvejų

Po to, kai rašėme

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas, dirbantis Klaipėdoje, Vaclovas Petkus teigia, kad ir nuo kitų metų sausio 1 d., ir ateityje priekrantės žvejai galės plaukti į jūrą valtimis. Taigi niekas neketina atimti iš priekrantės žvejų duonos kąsnio.

Žvejai buvo sunerimę, kad nesugebėjus jiems įvykdyti Europos Sąjungos (ES) keliamų reikalavimų laivams, veterinarijos tarnybos reikalavimų, būsią uždrausta valtimis plaukti į žvejybą.

Reikalavimai valtims

Šių metų spalio mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža buvo suorganizavęs žvejų asociacijų vadovų, Klaipėdos, Palangos, Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkų pasitarimą šiuo klausimu.

Jame kalbėta apie tai, kad žvejybos valtys bus atskirtos nuo kitų jūrinių laivų ir joms bus keliami kitokie reikalavimai. Pasitarime nutarta, jog reikalavimus žvejybos valtims parengs maisto ir veterinarijos tarnyba. Vėliau vėl susirinkus į pasitarimą turėtų būti aptarta, ar žvejai galės įgyvendinti tuos reikalavimus.

Taigi tik suderinusi reikalavimus su žvejais veterinarijos tarnyba išleis įsakymą ir tik tada reikės vykdyti tuos reikalavimus.

V. Petkaus teigimu, pagrindinis reikalavimas žvejybos valtims - švara ir tvarka. Ir indai, į kuriuos dedamos žuvys, privalo būti švarūs, kad pirkėjas gautų sanitarijos reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

Priekantė - pačios valstybės reikalas

V. Petkus teigia, jog priekrantės žvejybai Lietuvos stojimas į ES jokios įtakos neturės, nes ji yra valstybės vidaus reikalas. Žuvininkystės departamento duomenimis, žvejybos valčių yra per 100. ES reikalavimai taikomi jūriniams laivams, kurie gaudo kvotuojamas žuvis ir kurie žvejoja toliau nuo kranto.

Priekrantės žvejai daug žuvų nesugauna. Pasak V. Petkaus, galima tik džiaugtis, kad žmonės turi darbo vietas, iš ko gyventi.

Paklaustas, ar žvejoti valtimis bus leidžiama tik kol kas, V. Petkus atsakė: "Apie jokį laikinumą nekalbama. Kalbama tik apie tai, kaip valtis turi būti paruošta žvejybai, kadangi ja plukdomos žuvys - maisto produktas. Savaime suprantama, valtyse turės būti gelbėjimosi liemenės, kitos būtinos priemonės, užtikrinančios žmonių saugumą jūroje".

Paklaustas, kas ketino uždrausti valtimis plaukti į jūrą ir kas turi atsisakyti tokio reikalavimo, V. Petkus atsakė: "Jokio oficialaus ketinimo drausti net nebuvo. Neretai žvejai, ką nors nugirdę, iškreipia klausimo esmę, o paskui vienas kitam pasakoja kaip tikrą tiesą. Sprendžiant šį klausimą nereikia jokių ministerijų įsikišimo. Yra valstybiniai reikalavimai, yra arbitražinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis viskas ir daroma, jokių stebuklų dėl to nereikia".

Patys žvejai nusprendė

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Bronislovas Bernotas teigia, nieko nesąs girdėjęs, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų ketinta uždrausti žvejoti priekrantėje su valtimis.

Jo teigimu, tokiomis valtimis Lietuvoje jau 13 metų plaukiama į jūrą ir žvejojama. Ko gero, taip bus daroma ir toliau. B. Bernoto manymu, žvejai išgirdę apie Europos Sąjungos reikalavimus, jog laive turi būti triumas, dušas, tualetas, poilsio vieta, kad sugautos žuvys negali būti ilgiau kaip dvi valandas laikomos be šaldiklio, patys, matydami, kad viso to valtyse įrengti nesugebės, nusprendė, kad būsią draudžiama plaukti valtimis žvejoti.

Nėra punto bausti

Pasak B. Bernoto, nors žvejybos valtys ir registruotos Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje kaip pramoginiai ir sportiniai laivai, kuriais draudžiama verstis versline žvejyba, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra tokio tokio punkto, kad už tai būtų galima bausti.

Paprasčiau pasakius yra netvarka, su kuria kovojama jau kelerius metus, bet išspręsti šios problemos nepavyksta. Tiesa, šis tas jau padaryta. Anksčiau laivavedžiai, turėdami ir pramoginio laivo kvalifikacinį pažymėjimą, plaukdavo į jūrą žvejoti, t. y. užsiimdavo versline žvejyba. Dabar jau tokių laivavedžių nebėra, visi jie turi atitinkamus darbinius pažymėjimus, kurie jiems išduodami Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Dabar inspekcija gali bausti laivavedį, teturinti tik pramoginio laivo kvalifikacinį pažymėjimą ir užsiimanti darbine veikla.

Žvejybos valčių nepavyksta įteisinti

Kiek žvejybos valčių yra įregistruota inspekcijoje kaip pramoginių laivų, B. Bernotas negalėjo atsakyti, mat prie tų laivelių nėra pažymėta, kad tai žvejybos valtys. Manoma, kad yra 100 individualių įmonių, kurios žvejoja Kuršių mariose ir tiek pat žvejojančių Baltijos jūros priekratėje. Kai kurios įmonės turi ne vieną, o dvi ir tris valtis.

Taigi kol kas nepavyksta įteisinti valčių. Juridiškai žvejojant valtimis daromas pažeidimas, tačiau už jį, pasak B. Bernoto, nebaudžiama. Norint išspręsti šią problemą, reikia keisti ir Vidaus vandenų laivybos kodeksą, ir laivų registracijos taisykles, ir inspekcijos nuostatas. Visa tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija.

Vidmantas MAŽIOKAS