Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) parenkant naujas vietas Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastam gruntui gramzdinti jūroje Uosto direkcijos užsakymu atliko Klaipėdos universiteto Jūros mokslo ir technologijų centro Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.
Vadovaudamiesi technine užduotimi mokslininkai turėjo išnagrinėti visas vietas, kuriose leidžiama pilti gruntą jūroje, nustatyti, kiek jose galima jo pilti, bei pasiūlyti naujų vietų.
Šiuo metu Klaipėdos uostas Baltijos jūroje turi dvi vietas, kuriose leidžiama gramzdinti iškastą gruntą. Viena yra 774 ha ploto artimoji sąvarta, nuo uosto vartų nutolusi į šiaurę apie 10 km, gylis - apie 30 metrų, o kita - 1779 ha ploto tolimoji sąvarta, apie 22 kilometrus į pietus nuo uosto vartų, gylis - apie 40 metrų.
Visas uoste iškasto grunto šalinimo procesas yra labai griežtai kontroliuojamas aplinkosaugininkų. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto tvarkymo taisyklės yra nurodytos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002. Atsižvelgiant į grunto užterštumą, jis skirstomas į keturias rūšis. LAND numato ir reikalavimus grunto gramzdinimo procesui, pavyzdžiui, jis turi būti pilamas tolygiai. Leidimą gabenti gruntą ir nurodymus, kur jis turi būti gramzdinamas, išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pavyzdžiui, dumblas gali būti gramzdinamas tik tolimojoje sąvartoje.
Pagal įstatymą tokiai ūkinei veiklai yra privalomas PAV. Be to, jis turi būti viešinamas, tad dar iki balandžio 11 d. galima teikti pasiūlymus PAV rengėjams.
Tolimojoje sąvartoje
Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, iki šiol užterštam gruntui gramzdinti daugiausiai buvo naudojama tolimoji sąvarta. Paprastai I kategorijos smėlis naudojamas pliažams papildyti ir jis neplukdomas į artimąją sąvartą.
Per daugelį metų tolimojoje sąvartoje susikaupė tam tikras kiekis grunto. Pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus buvo būtina įsitikinti, ar jis nedarė kokio nors poveikio aplinkai ir ar galima toliau jame gramzdinti gruntą, t. y. perskaičiuoti akumuliacinę talpą, atlikti PAV. Jeigu poveikio nėra arba jeigu jis minimalus, vadinasi, toje vietoje galima ir toliau gramzdinti gruntą.
Pasak V. Paukštės, atlikus PAV paaiškėjo, kad tolimojoje sąvartoje galima ir toliau gramzdinti gruntą, kad jokio poveikio aplinkai jis nedaro. Juokaujama, kad gruntas kaip tik daro teigiamą poveikį, nes šią sąvartą mėgsta žuvys ir, žinoma, žvejai.
Perskaičiavus tolimosios sąvartos akumuliacinę talpą, ji vėl padidinta iki 8 mln. kubinių metrų. Tai reiškia, kad šioje vietoje galima ateityje gramzdinti tiek grunto.
Atliktas eksperimentas
Pagal minėtą normatyvinį dokumentą artimojoje sąvartoje, kuri yra mažesniame gylyje, buvo leidžiama gramzdinti tik smėlį, tai yra I ir II kategorijų švarų gruntą. Toje vietoje yra ir žvejojimo barai.
Uosto direkcijos pasamdyti PAV rengę mokslininkai mano, kad artimojoje sąvartoje galima gramzdinti ir švarų moreninį gruntą.
Maždaug prieš pusantrų metų Aplinkosaugos departamentas nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima teigti, kad artimojoje sąvartoje gramzdinamas priemolis darys įtaką aplinkai. Ir aplinkosaugininkai leido daryti eksperimentą.
Tad atliekant SGD terminalo vietos gilinimo darbus iškastas gruntas buvo plukdomas ir gramzdinamas artimojoje sąvartoje. Iš viso šiame objekte iškasta 1,5 mln. kub. m grunto. Į tolimąją sąvartą buvo plukdomas tik dumblas, kurio buvo apie 150 tūkst. kub. m, o visa kita - į artimąją sąvartą.
Eksperimento metu sutaupyta apie 5 milijonus litų, skirtų gilinimo darbams, nes gabenimo atstumas buvo tik 10 km , o ne 20 km.
Pasak V. Paukštės, mokslininkų manymu, eksperimentas buvo sėkmingas, artimojoje sąvartoje būtų galima pilti molingą gruntą. Tačiau dabar vyksta PAV derinimo procedūros su įvairiomis institucijomis, tad dar nežinia, ar bus leista ten gramzdinti molingą gruntą.
Suprantama, verslininkai visada nori taupyti pinigus. Jeigu gruntas būtų plukdomas ne į tolimąją, bet į artimąją sąvartą, jo transportavimas kainuotų pigiau, sumažėtų ir gilinimo darbų kaina. Uosto direkcija suinteresuota rasti ekonomišką sprendimą.
Be to, dar buvo parinkta ir trečia sąvartos vieta jūroje, siekiant turėti alternatyvą. Vaizdžiai tariant, ji yra per vidurį tarp anų dviejų ir yra už 20 km nuo uosto vartų. Gal prieš kokį keliasdešimt metų kas nors ir pylė ką nors toje vietoje, tačiau praktiškai, pasak V. Paukštės, tai yra kaip ir nauja vieta. Siekiama, kad jūroje būtų trys vietos gruntui gramzdinti.
Beje, buvo šiek tiek patikslinta vienos sąvartos vieta, ji truputį "patraukta", mat kariškiai ten yra nusimatę karinių pratybų zoną.
Nori formuoti teritorijas
"Mes planuojame kiek įmanoma daugiau iškasto grunto panaudoti naujoms teritorijoms formuoti. Jau paskelbtas konkursas dėl gilinimo darbų pietinėje uosto dalyje, kur bus statoma mažųjų ir pramoginių laivelių prieplauka. Ten numatyta iškasti apie 400 tūkst. kub. m grunto", - sakė V. Paukštė.
Bus atliekama PAV atranka dėl to grunto panaudojimo teritorijoms formuoti, taip pat paimti įvairūs mėginiai ir atlikti tyrimai, ar tas gruntas yra tinkamas naudoti tokiems tikslams. Jeigu atsakymas teigiamas, jį galima sandėliuoti ant kranto, o paskui užpilti. Tokiu atveju grunto nebereikėtų plukdyti į sąvartas jūroje. Be to, Klaipėdos regione nėra didelių žvyro ir smėlio telkinių, tad nauda būtų dviguba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą