Uoste
Siekiant parodyti, koks Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbus šalies ekonominėje sistemoje arba priešingai - nesvarbus, neretai spekuliuojama įvairiais skaičiais, analogais ir kitais dalykais.
Todėl praėjusį penktadienį vykusiame Uosto tarybos posėdyje buvo aptartas ir klausimas dėl Klaipėdos uosto reikšmės Lietuvos valstybės ir Klaipėdos miesto ekonominiame ir socialiniame kontekste. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, dabar vieni sako tarsi aksiomą, kad 1 darbo vieta uoste sukuria 5 darbo vietas už uosto, kiti su tuo nesutinka.
Uosto taryba nusprendė pritarti tam, kad pagaliau būtų atlikta išsami studija ir kad vieną kartą būtų nustatyta uosto reikšmė miestui ir valstybei. Studiją atliks konkursą laimėję ekspertai. Posėdyje nutarta sudaryti ir darbo grupę, prižiūrėsiančią studijos rengimą.
Uosto taryboje aptartas ir statistikos duomenų klausimas. Būtingės naftos terminalo atstovai pageidauja, kad kalbant apie uostą būtų naudojami bendri statistikos duomenys, t. y. kad kartu su kitais būtų rodomi ir šio terminalo darbo rezultatai.
Reikia dviejų viadukų
Pagal detalųjį planą Burių gatvė šiaurinėje uosto dalyje turi būti uždaryta. Uosto direkcija įpareigota nutiesti taką, vedantį aplinkui, kad būtų galima apeiti AB "Klaipėdos nafta". Per geležinkelį žmonėms eiti nesaugu, tad reikės pastatyti du viadukus. Toks takas kainuos daugiau kaip 1 mln. Lt. Uosto taryba pritarė tam, kad takas būtų tiesiamas iš bendrų pinigų ir kad Burių gatvė būtų užtverta dėl uosto saugumo.
Pats Uosto direkcijos generalinis direktorius abejoja, kad klaipėdiečiai norėtų vaikščioti tokiu taku. Mat jie eidavo apšviesta Burių gatve, kurioje yra kompanijų apsauga, o kai reikės eiti aplinkui 1 km mišku, nors tas takas ir bus apšviestas, vargu ar atsiras norinčiųjų. S. Dobilinskas abejojo, ar nebūtų buvę geriau kur nors kitur investuoti tą milijoną litų mieste, į kokios nors gatvės remontą, tačiau vis dėlto jau nutarta tiesti tą taką šiaurinėje miesto dalyje.
Paprastins tvarką
Pasitarus su muitininkų ir pasieniečių atstovais Uosto taryba nutarė sudaryti darbo grupę, turinčią pateikti pasiūlymus, kaip supaprastinti dabar galiojančią linijinių laivų dokumentų pateikimo uosto institucijoms tvarką. Svarstoma idėja pakeisti būtinas deklaracijas naudojant elektroninę jų formą.
Statys valčių prieplauką
Jau patvirtintas detalusis Smeltės pusiasalio planas. Buvusią valčių prieplauką žadama panaudoti užteršto grunto aikštelei, o Uosto direkcija statys naują valčių prieplauką kitoje vietoje. Šiam sumanymui įgyvendinti reikėjo Uosto tarybos pritarimo. Dabar direkcija kartu su Savivaldybe turi parengti projektavimo užduotis.
Sanitarinė zona
Posėdyje nuspręsta, jog būtina stebėti nekilnojamojo turto pardavimą uosto prieigose, t. y. uosto sanitarinėje zonoje. Svarstyta, ar nereikėtų grąžintinus pastatus išbraukti iš privatizuotinų pastatų programos, kad sanitarinėje zonoje neatsirastų tokie objektai, kaip Švyturio gatvėje, kurie ateityje trukdytų uosto veiklai. Pavyzdžiui, buvo nupirktas AB Vakarų laivų gamyklos profilaktoriumas prie naftos terminalo. Pasak S. Dobilinsko, jeigu sanitarinėje zonoje bus statomi kad ir ne gyvenamieji namai, o, sakykime, įstaigų biurai, vis tiek ateityje gali kilti problemų. Šiandien krovos kompanija krauna vienokį krovinį, po kurio laiko ji gali pradėti krauti kitokį krovinį, tad pasipils priekaištai dėl smarvės ar kitokių dalykų.
Atnaujins derybas
Uosto taryboje kalbėta ir apie 2K (Klaipėda - Kaliningradas) projektą. Tartasi, kaip būtų galima atnaujinti derybas su Rusija. Jau ir Kaliningrado uosto atstovai rimčiau vertina šį projektą. Pasak S. Dobilinsko, iki šiol derybose vyravo štilis. Po prezidento rinkimų Rusijoje keitėsi Vyriausybė, ministrai. Labai smarkiai pasikeitė Rusijos transporto ministerijos sudėtis. Dabar kaip atskira institucija yra sukurtas Tarifų komitetas. Kol visa tai vyko Rusijoje, nebuvo su kuo derėtis, paskui Lietuvoje vyko rinkimai į Seimą, keitėsi Vyriausybė.
Vidmantas MAŽIOKAS
Rašyti komentarą