Spalio 1-2 dienomis Rygoje vyko Norvegijos laivų savininkų asociacijos surengtas seminaras tema "Norvegijos tarptautinis laivynas ir jūrininkai iš Baltijos regiono". Jame dalyvavo Norvegijos laivų savininkų asociacijos atstovai, Lietuvos, Latvijos, Norvegijos ambasadų ir konsulatų darbuotojai, Latvijos ir Estijos jūrų akademijų, Klaipėdos universiteto jūreivystės instituto atstovai, jūrininkus Norvegijos laivuose jūrininkus įdarbinančių kompanijų atstovai iš Norvegijos ir Latvijos, Norvegijos jūrininkų (Norvegijoje yra trys atskiros jūrininkų profsąjungos: laivų karininkų, laivų inžinierių bei mechanikų ir eilinių jūreivių) profsąjungų, Baltijos šalių jūrininkų profesinių sąjungų atstovai. Seminaro išlaidas finansavo Norvegijos tarptautinis registras.
Seminare kalbėta apie Norvegijos laivybos politiką įdarbinant užsieniečius Norvegijos laivuose ir Baltijos šalių jūrininkų vietą toje sistemoje, jūrininkų mokymo centrus, buvo aptartos sudaromos kolektyvinės sutartys, Norvegijos įstatymai ir norminiai tiesės aktai, susiję su užsieniečių jūrininkų įdarbinimu.
Norvegija, būdama nedidelė šalis, turi trečią pagal didį pasaulyje laivyną, kurio dedveitas 47 mln. tonų, o Lietuvos laivyno dedveitas - 0,4 mln. tonos. Norvegija turi daugiau kaip 1700 laivų, kurie yra registruoti šioje šalyje. Juose dirba 58400 jūrininkų, tarp jų norvegų - apie 15 tūkstančių, filipinų - 19700, iš Lenkijos - daugiau kaip 4 tūkstančiai, iš Indijos - daugiau kaip 4 tūkstančiai, iš Latvijos - beveik tūkstantis žmonių. Beje, į pirmojo Norvegijos registro, kuris pagal dydį toks pat kaip ir antras, laivus norvegai užsieniečių neįsileidžia.
Kiek žmonių iš Lietuvos dirba Norvegijos laivuose, neįvardijama, konkrečių duomenų Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) neturi, tačiau spėja, jog jų yra apie 300-400 jūrininkų. Lietuva turi 213 laivų ir 16 tūkstančių žmonių, kurie turi jūrininkų knygeles, tačiau realiai dirbančių jūrininkų yra 7000. 2400 jų dirba Lietuvos laivuose, 4600 - užsienio.
Norvegijos laivynui nepakanka darbo jėgos. Tad šios šalies laivų savininkų asociacija vykdo kadrų rengimo užsienio šalyse. Kadangi Norvegijos laivyne dirba labai daug filipinų, Filipinuose, Maniloje, yra įsteigti trys mokymo centrai. Toks mokymo centras jau įsteigtas Kinijoje, Honkonge. Yra Norvegijos laivynui rengiamų specialistų grupė ir Latvijos jūrų akademijoje. Planuojama rengti kadrus ir Rygoje. Lietuva turi gerai parengtų jūrininkų, kurie gali dirbti Norvegijos laivyne, nes jiems neužtenka vietų Lietuvos laivyne.
Kolektyvinė sutartis
Spalio 3 d. LJS pirmininkas Petras Bekėža vedė derybas dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo su Norvegijos laivų savininkų asociacija, kuriai priklauso vadinamieji NIS laivai, tai yra Norvegijos tarptautinio laivų registro arba vadinamojo Norvegijos antrojo registro laivai. Antras registras apima apie 600 laivų, kurie priklauso minėtai asociacijai. Tačiau LJS sutartis neapima visų Norvegijos laivų, plaukiojančių su NIS vėliava, tik stambių kompanijų didelius laivus, kuriuose nemažai darbuojasi Lietuvos jūrininkų.
Pirmą kolektyvinę sutartį su šia Norvegijos laivų savininku asociacija LJS pasirašė 1995 m. lapkričio 24 d., 1998 m. buvo pasirašyta antra, 2000 m. trečia, kurios galiojimo laikas pratęstas iki 2002 metų pabaigos, o š. m. spalio 3 d. pasirašyta ketvirta sutartis, kuri pradės galioti nuo 2003 m. sausio 1 d. ir galios iki 2004 m. gruodžio 31 d. Kitos derybos dėl naujos 5-os kolektyvinės sutarties numatyta pradėti 2004 m. lapkričio 1 d. Be LJS ir minėtos laivų savininkų asociacijos sutartį pasirašė ir visos trys Norvegijos jūrinės profesinės sąjungos, kadangi pagal Norvegijos įstatymus laivuose, plaukiojančiuose su Norvegijos vėliava, užsienio jūrininkams irgi galioja nemaža dalis Norvegijos įstatymų.
Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad Norvegijos profsąjunga atstovauja Lietuvos jūrininkų sąjungai ir Lietuvos jūrininkams Norvegijoje ginant jų teises.
Ketvirtoje kolektyvinėje sutartyje yra nemažai pasikeitimų į gerąją pusę. Pavyzdžiui, anksčiau Lietuvos jūrininkams buvo duodamas 8 laisvos dienos per mėnesį, dabar bus devynios apmokamos dienos. Papildytos šventinės dienos pagal Lietuvos įstatymus. Anksčiau buvo 9 dienos per metus, dabar jų bus 12. Per mėnesį kvalifikuoto jūreivio apmokamų dienų suma padidėjo nuo 56 iki 63 dolerių. Apskritai kvalifikuoto jūreivio atlyginimas padidės apie 40 dolerių.
Mirties atveju anksčiau turėjo būti išmokama vienkartinė 60 tūkstančių JAV dolerių kompensacija, dabar - 70 tūkstančių. Žūties atveju vienkartinės kompensacijos buvo mokamos tik trims šeimoje esantiems vaikams po 8 tūkstančius kiekvienam, o dabar po 15 tūkstančių ir keturiems vaikams šeimoje. Netekus darbingumo, tapus invalidu vienkartinė kompensacija didėja jūreiviams nuo 60 iki 70 tūkstančių dolerių, karininkams - nuo 80 iki 90 tūkstančių dolerių. Anksčiau darbo savaitė buvo 48 privalomos valandos, dabar - 44.
Beje, pagal Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) TCC sutartį atlyginimai jūrininkams šiek tiek aukštesnį nei Norvegijos antro registro laivuose, tačiau, pasak P. Bekėžos, stengiamasi po truputį priartėti prie TCC.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas sakė pateikęs norvegams pasiūlymų, kurie turėtų būti svarstomi ateityje. Kadangi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos jūrininkai savo lygiu ir kvalifikacija nenusileidžia vieni kitiems, P. Bekėžos manymu, galbūt pagrindinis kolektyvinės sutarties tekstas Rytų šalių jūrininkams galėtų būti vienodas, skirtis galėtų tik papildymai. Galbūt ji galėtų būti panaši kaip ITF TCC standartinės sutartis, kur neskiriame dėmesio tautybėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą