"Pasidavę" Mokesčių inspekcijai jūrininkai išvengtų baudų

Aliarmas

Praėjusį antradienį Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus iniciatyva su uostamiesčio jūrinių priedų žurnalistais susitiko Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.

Problema - Lietuvos jūrininkai, dirbantys laivuose su užsienio šalių vėliavomis, nemokėjo pajamų mokesčio iki 2004 m. Dabar auga delspinigiai, kurie skaičiuojami nuo nemokėjimo iki šios dienos. Per kelerius metus susidarė nemenkos sumos. Didžiausia per trejus metus nesumokėtų vieno asmens mokesčių suma siekia 32 tūkst. Lt, neskaičiuojant delspinigių.

Dar daug jūrininkų neina į Mokesčių inspekciją, tikėdamiesi praslysti nepastebėti. Jie kreipiasi į įvairias institucijas prašydami pagalbos. A. Morkūno teigimu, atleisti juos nuo šio mokesčio būtų neteisinga, nes tarp jų pačių vieni mokėjo, kiti - ne. Nemokėdami mokesčių tada jūrininkai išlošė, nusipirko butus ir t. t., tačiau dabar atėjo metas atiduoti skolą valstybei.

Tiems, kurie ateis į inspekciją ir savavališkai deklaruos pajamas arba tai padaryti įpareigos kitą asmenį, bent jau nebus skiriama bauda.

Tačiau, jeigu visas nemokėjimas jau įforminamas Mokesčių inspekcijos inspektorių patikrinimo aktu, nebebūna galimybių išsisukti ir nuo baudos, ne tik nuo delspinigių. Baudos už vengimą mokėti mokesčius siekia 10-50 proc. nuo nesumokėtos sumos.

Kitą pirmadienį 9.30 val. pajamų mokesčio mokėjimo klausimu bus diskutuojama Jūrininkų centre. Diskusijoje turėtų dalyvauti Seimo narys V. Stankevičius, LJS, jūrininkus įdarbinančių kompanijų atstovai.

Pasak P. Bekėžos, šiuo metu stengiamasi kiek galima sušvelninti šią nemalonią procedūrą jūrininkams, kad jie patirtų kuo mažesnių nuostolių, siekiama stabilizuoti jūrininko mokestinę būklę, tačiau ir iš jų pusės norima geranoriško bendradarbiavimo.

Pajamas deklaruoti privalo visi

P. Bekėžos teigimu, dėl pajamų mokesčio jūrininkai pradėjo kreiptis į LJS prieš dvejus trejus metus. Jiems siūlyta eiti į Mokesčių inspekciją.

2000 m. priėmus įstatymų pataisą jūrininkai, dirbantys laivuose, plaukiojančiuose su užsienio šalių vėliavomis, privalėjo mokėti 20 proc. pajamų mokestį, o Lietuvos laivuose - 15 proc. Stambiausiose Lietuvos laivybos kompanijose problemų nekilo, nes pajamų mokestis yra automatiškai išskaitomas iš jūrininkų atlyginimų. Užsienio laivų jūrininkai pagal Lietuvos teisės aktus turėjo deklaruoti pajamas ir sumokėti pajamų mokestį į biudžetą.

Pakeitus įstatymą nuo 2003 metų jūrininkai, dirbantys Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos laivuose, buvo atleisti nuo pajamų mokesčio, o dirbantiems su trečiųjų šalių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose reikėjo mokėti 15 proc. pajamų mokestį. Tik nuo 2004 metų visi jūrininkai nepriklausomai nuo to, kokios šalies laivuose dirba, yra atleisti nuo pajamų mokesčio. Tokia parama jūros verslui yra numatyta ir ES gairėse.

P. Bekėža atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog dabar jūrininkai yra atleisti nuo pajamų mokesčio, jie vis tiek privalo deklaruoti savo pajamas Mokesčių inspekcijoje. Mokesčių inspekcijos darbuotojai susitikimo metu akcentavo, kad jūrininkai nuo pajamų mokesčio atleisti yra tik laivo reiso metu. Jeigu dirba krante, pavyzdžiui, remontuoja laivus, tada privalo mokėti pajamų mokestį.

Gali padėti žmonos

Pasak A. Morkūno, inspekcija vis dar gauna informacijos iš įvairių šaltinių apie nesumokėtus mokesčius. Tikrinimo laikotarpis - 5 metai. Inspekcijos viršininkas tikina, kad visus duomenis apie tai, kur koks jūrininkas uždirbo, inspekcija turi.

Jo teigimu, dar yra šimtai jūrininkų, anksčiau nedeklaravusių pajamų ir nemokėjusių 20 ir 15 proc. pajamų mokesčio. Tiems, kurie vis dar abejoja, kreiptis į Mokesčių inspekciją ar ne, kasdien didėja delspinigiai. Inspekcija yra pasirengusi padėti jūrininkams susitvarkyti savo mokestinę būklę, tačiau nuo delspinigių gali atleisti tik tais atvejais, kuriuos numato įstatymai. Kai su Mokesčių inspekcija sudaroma sutartis dėl mokesčio sumokėjimo, 0,04 proc. palūkanos sumažėja iki 0,01 proc.

Tie jūrininkai, kurie yra jūroje, gali Mokesčių inspekcijai atsiųsti laiškus, deklaracijas ar kokiu kitu būdu pranešti, kada ateis ir sumokės mokestį. Tada jie nebebūna traukiami į tikrinimo sąrašus ir turi šansą išvengti baudos.

Be to, jūrininkai gali įpareigoti tai padaryti savo artimuosius. Neretai žmonos net nepažiūri į pranešimus, nors galėtų tuo padėti savo vyrams. Pasak A. Morkūno, gavę pranešimus iš Mokesčių inspekcijos jūrininkai išmeta juos ir mano išsprendę problemą, nors tuo tik dar labiau komplikuoja savo padėtį.

Gresia turto areštas

"Mokesčius vis tiek teks sumokėti, delspinigius taip pat. Delsiant bus tik blogiau - reikės mokėti baudą. Jeigu du kartus apie patikrinimo aktą pranešus spaudoje žmogus neatsiliepia, turime teisę laikyti, kad patikrinimo aktas yra įteiktas. Tada bus kreiptasi į antstolių kontorą, bus areštuotas turtas, ir mokesčiai vis tiek išieškoti", - kalbėjo A. Morkūnas.

Mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus atstovės teigimu, yra buvę atvejų, kai buvo areštuotas jūrininkų turtas kaip užsitikrinimo priemonė. Jeigu nepriemoka išdalinama sumokėti per ilgesnį laikotarpį, inspekcija privalo užsitikrinti, kad tai bus padaryta. Tačiau visais atvejais sutartys buvusios įvykdytos ir areštai panaikinti.

Beje, reikėtų gerai pagalvoti, ar verta dėl kokių 4-6 tūkst. Lt nesumokėtų mokesčių nusiristi iki turto arešto.

Nepriemoką galima mokėti dalimis

A. Morkūno teigimu, inspekcijos darbuotojai nagrinėja kiekvieną atvejį atskirai. Jeigu susidaro, sakykime, 25-27 tūkst. Lt vertės nepriemoka, ji gali būti išdalinta dalimis nustatant tam tikrą laikotarpį, per kurį turi būti sumokėta. Inspekcijos darbuotojai tikina, kad stengiamasi viską padaryti taip, kad šeimos finansinė būklė nebūtų kritinė.

A. Morkūno teigimu, proceso metus bus išsiaiškinta, ar mokesčiai nemokėti ne dėl jūrininko kaltės, dvigubų buhalterijų klausimai ir kiti niuansai.

Inspekcija nenusileis

Mokesčių inspekcijos sąrašuose šiuo metu yra apie pusę tūkstančio jūrininkų. Beje, pernai reikalus Mokesčių inspekcijoje jau susitvarkė 1000 jūrininkų. Skolininkų sąrašas nuolatos pildosi, ir, pasak inspekcijos viršininko, pildysis ir toliau. Būdai, kuriais mokesčių inspekcija gauna informacijos apie nesumokėtus mokesčius tobulėja, jau nekalbant apie tai, kad sąskaitos bankuose parodo žmogaus pajamas. Pasak A. Morkūno, inspekcijai būtų lengviau, jeigu jūrininkai bendradarbiautų, ji sutaupytų ir lėšų, ir darbo sąnaudas.

Į Mokesčių inspekciją reikia ateiti su visais dokumentais ir kreiptis į inspektorių. P. Bekėža dar kratą primena, kad jūrininkai namuose turėtų palikti savo kontraktus.

Dalia BIKAUSKAITĖ