Pasirašyta Lietuvos ir Mauritanijos bendradarbiavimo sutartis

Žuvininkystė

Vasario 25 d. Vilniuje pasirašyta tarpvalstybinė Lietuvos ir Mauritanijos bendradarbiavimo žuvininkystės srityje sutartis. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvai, siekiančiai atgaivinti savo okeaninę žvejybą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis ir Mauritanijos Islamo Respublikos žuvininkystės ir jūrų ūkio ministras, daktaras Ba Mamadu Mbare (Dr. Ba Mamadou dit M'Bare).

Šiuo metu daugiausia Lietuvos okeaninės žvejybos laivų yra Mauritanijos žūklės rajone. Tokias sutartis yra pasirašiusios beveik visos buvusios Sovietų sąjungos respublikos, kurių laivai žvejoja tame rajone. Lietuva sutartį pasirašė viena iš paskutiniųjų.

Tikimasi, jog dabar, pasirašius sutartį, Lietuvos okeaninės žvejybos reikalai pagerės, nes žvejams, dirbantiems tame rajone, bus garantuojama valstybinė priežiūra. Bendradarbiavimo sutartyje Mauritanijos įsipareigojimai Lietuvai yra labai palankūs. Dar ši sutartis turės būti parafuota, tačiau jau dabar jokių trukdžių Lietuvos žvejams naudotis labai geru Mauritanijos žūklės rajonu nėra.

Savotiška tokios sutarties pasirašymo iniciatorė ir lobistė buvo UAB "Baltlanta", kurios net 6 žvejybos laivai žvejoja tame rajone.

Norėtų lietuviškų kiaušinių

Po sutarties pasirašymo Vilniuje vasario 25-27 d. Mauritanijos ministro vadovaujama ministerijos darbuotojų, ambasadų ir žuvininkystės bei uostų verslo atstovų 11 žmonių delegacija lankėsi Klaipėdoje ir Palangoje. Delegaciją lydėjo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystes departamento direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Survila.

Įdomu tai, kad Mauritanijoje uostai, kurių ji turi du, priklauso tam pačiam ministrui kaip ir žuvininkystė. Beje, Mauritanijos ministras kalba rusiškai.

Delegacija lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Svečius domino uosto valdymo, žemės nuomos, terminalų darbo, terminalų operatorių ir Uosto direkcijos santykių klausimai. Beje, jie buvo sužavėti Klaipėdos uosto apsaugos organizavimu.

Pristatant Klaipėdos uostą buvo akcentuota, kad tarp Mauritanijos ir Lietuvos vyksta prekių mainai. Lietuviškų prekių į Mauritaniją laivais yra nugabenta pernai apie 3 tūkst. tonų, o iš Mauritanijos į Lietuvą - apie 50 tūkst. tonų, daugiausia tai žuvies produktai.

Mauritanijos atstovus domino kiaušinių, paukštienos pirkimo galimybės Lietuvoje.

Ministras pietavo paprastoje valgykloje

Mauritanijos delegacija iš Nuakšot ir Nuadibu uostų pabuvojo AB "Laivitė", domėjosi laivų remontu. Beje, pietūs "Laivitės" darbuotojų valgykloje jai patiko kur kas labiau nei iškilminga vakarienė viename iš prabangiausių Klaipėdos miesto restoranų.

Svečiams buvo įdomu, kad Lietuvoje darbuotojų socialinėms reikmėms skiriama gana daug dėmesio. Beje, jie norėjo apsilankyti ir Lietuvos jūreivystės kolegijoje, tačiau tai padaryti sutrukdė prasidėjęs maldai skirtas laikas.

Kai delegacijos nariai išskrido iš Mauritanijos, ten buvo 35 laipsniai šilumos. Tad Klaipėdoje, nors ir aprengti keliomis striukėmis, jie gerokai šalo. Ko gero, todėl darbo Klaipėdos uoste sąlygos jiems atrodė esančios labai baisios.

Svečiams iš Afrikos buvo parodyta ir Palangoje esanti žuvies konservų gamykla "Baltijos delikatesai". Juos nustebino gerai organizuota ir labai tvarkingai bei švariai vykdoma konservų gamyba.

Vidmantas MAŽIOKAS