Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jūrinės žuvininkystės laboratorija modernizuoti pradėta 2015 metais, o 2016-ųjų birželį buvo pristatyta visuomenei. Anksčiau jos vietoje buvo elektros žūklės bandymų bazė. Ji turėjo ir baseinus, kuriuose būdavo atliekami bandymai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokios įmonės nebeliko. Dabar baseinai priklauso Klaipėdos savivaldybei.
Pasak Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiojo specialisto, laikinai einančio skyriaus vedėjo pareigas Romo Statkaus, visus tuos metus labai daug laiko prireikė laboratorijos įrangai testuoti. Tai unikali sistema, vienintelė Rytų Baltijos šalyse. Tokią pat sistemą iš artimiausių kaimynų turi vokiečiai ir švedai. Konsultuotis buvo vykstama į Švediją. Laboratorijoje dirbantys mokslininkai patys rengė projektus sekdami švedų pavyzdžiu. Dalis įrangos buvo užsakoma Lietuvos gamintojams, vietiniai darbininkai ją montavo.
"Džaugiamės, kad pavyko gauti lėšų ir atnaujinti senus apgriuvusius nenaudojamus pastatus. Šios laboratorijos atsiradimas buvo didelis iššūkis ne tik projektuotojams, statybininkams, bet ir mums, neišmanantiems tokių technologijų. Teko daug ko išmokti. Šiuo metu mezokosmai ir srovės kanalas yra visiškai paruošti darbui. Įranga buvo projektuojama ir pati idėja įgyvendinta padedant Klaipėdos universitetui", - sakė R. Statkus.
Galvojama ir apie pašarus žuvims
Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje yra 4 metrų aukščio statinės (mezokosmai). Jos skirtos gamtiniams procesams Kuršių mariose ar jūroje atkartoti. Talpyklos reguliuojamos autonomiškai, jų sienelėse cirkuliuoja šaldymo skysčiai, tad galima reguliuoti vandens temperatūrą, pavyzdžiui, viršuje padaryti plius 30, o dugne - plius 4. Jose gali būti naudojamas tiek sūrus vanduo iš jūros, tiek gėlas vanduo iš Kuršių marių ir galima viską kontroliuoti - ne tik temperatūrą, bet ir šviesą, ir druskingumą.
Šiuo metu yra paduotos dvi paraiškos projektams vykdyti. Vienas jų yra susijęs su toksinėmis bakterijomis. Didžiulė Kuršių marių problema - nuodingų dumblių žydėjimas. Pasak l. e. p. skyriaus vedėjo, pagrindinė problema ta, kad sunku atskirti, kurios bakterijos yra toksiškos, kurios - ne.
Kitas projektas skirtas smulkiems vėžiagyviams auginti. Norima parengti žuvų pašarų auginimo metodiką. Ketinama auginti vadinamuosius mizidus, kurie gyvena Kuršių mariose. Norima įsitikinti, kokioms sąlygoms esant jie greičiausiai auga ir dauginasi. Po to bus siūloma suinteresuotiems verslininkams užsiimti gyvo pašaro auginimu. Jau yra suinteresuotų asmenų, kurie domisi tokiais tyrimais. Iš pradžių vėžiagyviai būtų auginami uždarose sistemose, kuriose galima kontroliuoti viską - nuo vandens parametrų iki maisto kiekio. Pašarui auginti galima prisigaudyti kiaušinėlių ir kt. Kuršių mariose. Manoma, kad jie puikiai daugintųsi nelaisvėje.
Eksperimentinėje ekologijos laboratorijoje yra ir vadinamasis srovės kanalas. Jame imituojama upės tėkmė. Šiuo metu taip pat yra pateiktos dvi paraiškos. Vienas projektas skirtas lašišinių žuvų populiacijai atkūrti upėse. Planuojama konkrečiai dirbti Smeltalės upėje Klaipėdoje, kurioje norima sukurti dirbtines nerštavietes šlakiams.
Tačiau prieš sukuriant dirbtines nerštavietes reikia padaryti testą, sužinoti, kokio tipo gruntas šioms žuvims geriausiai tiktų, kokias buveines reikėtų sukurti šlakių jaunikliams, kad jiems įtakos nedarytų srovė ir kad neuždumblėtų gruntas. Reikalingas modelis, kuris atkartotų būsimas sąlygas.
Kitas projektas - upinių nėgių tyrimai ir jų populiacijos išsaugojimas. Kadangi jų lervos įsirausia į dugną, natūraliomis sąlygomis šių procesų stebėti neįmanoma. Norima visas jų vystymosi stadijas pamatyti dirbtinėmis sąlygomis, sužinoti jų gyvenimo būdą ir taikyti kokias nors technines priemones nėgių populiacijai išsaugoti apsaugant jų buveines.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą