Pradedamas kitas logistikos organizavimo Baltijos jūros regione etapas

Užjūryje

Helsinkyje statomas naujas uostas

Vasario 26-27 d. Suomijos transporto ministerijoje vyko TEDIM programos organizatorių seminaras. Jame dalyvavusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strategijos direktoriaus Vlado Stūrio teigimu, TEDIM'o programa - žingsnis į kitą logistikos organizavimo Baltijos jūroje etapą.

TEDIM - logistikos ir transporto institucijų, veikiančių Baltijos jūros regione, bendradarbiavimo programa. Ji kuria bendrą informacinę bazę, kuri vienys visų logistikos ir intermodalinių pervežimų dalyvių pastangas, kad nebereikėtų kiekvienam atskirai išradinėti dviračio ir būtų sutrumpintas krovinio gabenimo kelias. Beje, Europos Komisija siekia trumpinti krovinio buvimo transporto priemonėje laiką ir rekomenduoja laikytis principo - mažiau transporto, mažiau sąnaudų.

Pavyzdžiui, Suomijoje du jos uostai, muitinė, logistiniai centrai, bankai, paslaugų teikėjai, pramonės objektai turi bendrą pamatą, vienijantį visas informacines sistemas. Kitas žingsnis - tokį bendrą pamatą turėtų turėti ir Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.

TEDIM'o programai jau 10 metų. Beje, joje dalyvauja ir Rusija. Įdomu tai, kad pirmąjį dokumentą dėl dalyvavimo šios organizacijos programoje pasirašė tuometinis Sankt Peterburgo miesto valdžios atstovas Vladimiras Putinas, dabartinis Rusijos prezidentas.

Lietuva tik 2003 metais tapo TEDIM'o organizacijos nare. Susisiekimo ministro įsakymu įkurtas Lietuvos dalyvavimo vykdant šią programą koordinacinis komitetas. Jam vadovauja Lietuvos susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų sistemų skyriaus vadovas Gintaras Trinkūnas

.

Vuosaari uostas

Seminaro dalyviai buvo informuoti, jog suomiai nusprendė perkelti visą savo krovinių uostą 10 km už Helsinkio miesto Rusijos link. Taigi bus statomas naujas Vuosaari uostas. Jo pajėgumas bus apie 12 mln. tonų krovinių per metus, gylis prie krantinių - 11,5 m. Naujasis uostas užims 150 ha teritoriją šalia gyvenamųjų rajonų. Beje, iš tų 150 ha 90 ha uostas bus užpiltoje teritorijoje, įrengtas netgi ir vietoj nugriautų uolų.

Pagal japonų siūlomą giliavandenio uosto Klaipėdoje studiją naujam uostui numatoma iš vandens atkovoti 120 ha teritoriją. Iš jų 60 ha būtų įsisavinta 1-ajame uosto plėtros etape.

Naujam Helsinkio uostui planuojama skirti apie 550 mln. eurų. Iš jų 260 mln. eurų turi skirti pats municipalinis uostas. Beje, privažiavimo kelių statybą per pusę finansuos miestas ir uostas.

Vuosaari uosto statyba bus pradedama finansuoti 2006 m., galutinai jis bus baigtas statyti 2010 m., o pirmieji kroviniai jame bus priimami po trejų metų.

Beje, į naująjį uostą reikės nutiesti 17 km geležinkeliui skirtą tunelį. Geležinkelio tiltas eis virš teritorijos, kurioje peri labai reti paukščiai. Atsižvelgiant į gamtosaugininkų reikalavimus tiltas bus statomas tik tuo laikotarpiu, kai neperi paukščiai.

Beje, bus pastatyta daugiau kaip 10 m aukščio ir kelių šimtų metrų ilgio siena, kuri uždengs nuo uosto triukšmo gyvenamąjį rajoną ir gamtosauginę zoną.

Helsinkio gyventojai tokiems planams neprieštarauja, nes jie žino, kad naujas uostas - tai naujos darbo vietos.

Valentinas UBAS