Pradedamas rengti uosto bendrasis planas

„Labai tikimės, kad po poros metų planas jau bus parengtas. Vieni iš esminių tikslų – išgilinti laivybos kanalą iki 17 metrų, rekonstruoti molus, pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės nugara planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padidintų uosto konkurencingumą. Šioje maždaug 1500 ha dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Ekspertų teigimu, tokio masto projekto įgyvendinimas – šiuo metu yra unikalus visoje Europoje. Tikimės, kad įgyvendinti šiuos ambicingus planus galėsime pasinaudoję ES parama“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, ruošiamas uosto bendrasis planas yra labai svarbus uosto ateičiai ir jo plėtrai, mat jau dabar yra svarbu numatyti būtiniausias investicijas, kurios užtikrins saugų maksimalių parametrų laivų įplaukimą į uostą bet kokiomis sąlygomis, taip pat nusibrėžti uosto plėtros gaires, kad būtų tinkamai išnaudoti turimi žemės plotai, bei numatyti visas plėtros galimybes.

Bendruoju planu planuojama teritorija – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė, rezervinės teritorijos, uosto vidinė akvatorija, uosto išorinis reidas ir susijusi infrastruktūra. Esminis bendrojo plano rengimo uždavinys – numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijos, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemones.

Bendruoju planu norima įvertinti esamas ir perspektyvines uosto veiklos kryptis, kompleksiškai suplanuoti uosto teritorijos plėtrą ir nustatyti teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygas; suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką, užtikrinančią nuolatinę ir darnią teritorijos plėtrą, įvertinus uosto ir miesto raidą, kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – didėjantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos miesto konkurencingumas.

Šiuo planu siekiama sudaryti sąlygas uosto įmonių veiklos plėtrai, investicijoms, keleivių ir krovinių srautams pritraukti; suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų; numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje. Plane ketinama pateikti ir išorinio uosto plėtros scenarijus.

„Labai svarbu, kad uosto bendrasis planas padės operatyviau vystyti uoste projektus. Buvo skaudžių pavyzdžių, kai detalieji planai biurokratiniuose labirintuose užstrigdavo ne vienerius metus. O verslui toks delsimas gali būti pražūtingas. Turint šį planą, planuojant statybą, atskirai planuojamai teritorijai nereikės rengti detaliųjų planų. Dėl šios priežasties uosto ir valstybei svarbūs statybos projektai bus įgyvendinami greičiau. Kompleksiškai įgyvendinant uosto plėtrą bus didinamas uosto konkurencingumas, tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybės. Sukūrus darnų uosto bei transporto infrastruktūros karkasą bus sudarytos palankios galimybės sparčiai įgyvendinti krovos kompanijų vystomus investicinius projektus“, – sakė A. Vaitkus.

Uosto bendrasis planas turi būti patvirtintas 2017 m., o planuojamas uosto plėtros teritorijos plotas galėtų siekti 36,6 tūkst. hektarų. Artimiausiais metais į uosto plėtrą Uosto direkcija numato investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.