Praradę savo jūrininkus, netektume jūrinės idėjos

Grįžtant prie temos

Priešingai nei Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovai, Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila mano, jog Lietuvos jūrininkų sąjunga ne be pagrindo kelia aliarmą dėl kai kurių siūlymų Belgijos konsultacinės bendrovės "Policy Reserach Corporation" atliktoje Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros studijoje "Naujos laivybos politikos plėtra ir įgyvendinimas".

V. Senčila yra Lietuvos susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio įsakymu sudarytos šios studijos vykdymo priežiūros komiteto narys. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža, taip pat šio komiteto narys, parengė raštą priežiūros komiteto pirmininkui, Susisiekimo ministerijos sekretoriui Alminui Mačiuliui. Jame teigiama, jog LJS nepritaria tam, kad ateityje Lietuvos laivuose galėtų būti laisvai samdomi jūrininkai iš trečių šalių, kad nebūtų apribojimų dėl Lietuvos laivų kapitonų tautybės, kad būtų panaikintas nulinis fizinių pajamų mokesčio tarifas Lietuvos jūrininkams, dirbantiems ne Lietuvos laivuose ir prašo šiuos pasiūlymus išbraukti. Šį raštą, taip pat pareikšdami savo nepritarimą minėtiems belgų siūlymams, pasirašė ir V. Senčila, ir profesorius Vytautas Smailys, priežiūros komiteto narys.

V. Senčilos, V. Smailio ir P. Bekėžos manymu, apskritai vertinant minėta studija yra labai reikalinga ir naudinga. Jie iš esmės pritaria tai studijai, išskyrus minėtus siūlymus. Belgijos kompanija panašias studijas rengė Olandijai ir Belgijai, kuriose pasiekta gerų rezultatų.

V. Senčilos teigimu, prieš gegužės 10 d. vykusiame priežiūros komiteto posėdyje svarstant studiją nebuvo užuominų, kad ateityje galbūt turėtų keistis jūrininkų, dirbančių Lietuvos laivyne, sudėtis, ir apie jūrininkų pajamų apmokestinimo nulinį tarifą. Apie tai prabilta pateikus galutinį studijos variantą gegužės 10 d. vykusiame priežiūros komiteto posėdyje, kuriame iš vadinamosios kitaip mąstančiųjų grupės dalyvavo tik P. Bekėža.

Lietuva ne Olandija

V. Senčila tvirtina, kad Lietuvoje kitokia situacija nei Olandijoje. Ten jūrininkų skaičius auga, bet ne taip sparčiai kaip didėja laivų skaičius. Todėl olandai buvo priversti didinti užsienio jūrininkų, dirbančių jų laivuose, skaičių. Pasak daktaro V. Senčilos, per 5 metus Olandijos laivynas išaugo 50 proc., olandų jūrininkų skaičius padidėjo nuo 5 iki 6 tūkst., o užsieniečių jūrininkų Olandijos laivuose skaičius padidėjo nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. Taigi pamažu savo pozicijas laivuose olandai atidavė užsieniečiams. Tačiau tas procesas olandams, V. Senčilos teigimu, buvo labai skausmingas.

"O pas mus lengva ranka iš anksto netgi tuo metu, kaip pas mus jūrininkų 3 kartus daugiau nei yra darbo vietų Lietuvos laivyne, ruošiamasi leisti dirbti užsieniečiams, - sako V. Senčila. - Tokius pasiūlymus diktuoja nesubrendęs pragmatiškas mąstymas. Mes prarastume idėją, o paskui ir visa kita. Kokia jūrinė šalis yra Liberija, nors su jos vėliava plaukioja labai daug laivų? Ji neturi savo jūrininkų, neturi jūrinės dvasios".

Kad užuominos netaptų gairėmis

Belgai dar turėtų parengti 15 puslapių savo studijos santrumpą. Ji bus perduota svarstyti Lietuvos politikams, nes jie neturi laiko skaityti 100 puslapių studiją. Pasak V. Senčilos, svarbu, ar tos užuominos pateks į santrumpą, ar ne. Jeigu pateks, jos įgaus visiškai kitą svorį, gali tapti nacionalinės laivybos vystymosi strategijos gairėmis.

V. Senčila mano, kad vis dėlto bus atsižvelgta į tai, kad tokioms užuominoms nepritaria dalis priežiūros komiteto narių. Jis ketina pasisakyti dar vyksiančiame viename priežiūros komiteto posėdyje.

Vidmantas MAŽIOKAS