Krantotvarka
Visuomenė sunerimusi dėl Lietuvos pajūrio ateities. Grupė žmonių, atstovaujanti mokslininkams, eiliniams piliečiams, išsiuntinėjo valdžios vyrams ir valstybinėms institucijoms pareiškimą.
Jame teigiama, kad valstybinės institucijos, turinčios spręsti pajūrio gamtosaugos problemas, taiko neapgalvotas, ekonomiškai nepagrįstas ir nekoordinuotas priemones, primenančias smėlio žaidimus, tačiau visuomenei ir valstybei kainuojančias milijonus litų.
Prie neefektyvių sprendimų, rodančių institucijų nesugebėjimą spręsti didėjančių Lietuvos pajūrio problemų, jie priskiria Klaipėdos uosto gilinimo darbus, Palangos tilto rekonstrukciją, šakų užtvarų pynimą, Palangos tilto bunos atstatymo darbus, smėlio pilstymo pajūryje epopėją. Nerimą kelia nuolatos atidėliojami pagrindinio pajūrio objekto - Šventosios uosto, turinčio istorinę reikšmę, atstatymo darbai.
Manoma, jog būtina parengti išsamią kompleksinę jūros kranto pokyčių procesų ir naujų technologinių objektų poveikio gamtai studiją, valstybinę programą, skirtą kompleksiškai spręsti pajūrio regiono problemas.
Prašoma sukurti nuolatos dirbantį koordinacinį komitetą, kurį sudarytų mokslininkai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių atstovai, suinteresuoti verslo ir visuomenės veikėjai, atsakingi už atskirų programos krypčių vykdymą.
Pareiškime teigiama, jog jau šiandien reikia imtis neatidėliotinų paplūdimių ir jūros pakrantės išsaugojimo priemonių. Priešingu atveju galima sulaukti negrįžtamų pasekmių, netgi ekologinės katastrofos. Tokioms priemonėms priskiriamas skubus Šventosios uosto molo prolaužos likvidavimas bei uosto atstatymo darbai.
Apie nerimą, kad gali būti nuplautos Šventosios kopos, "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą