Žinių srautas
Praėjusį antradienį Baltijos jūrą supančių valstybių aplinkos ministrai Stokholme aptarė šios jūros aplinkos būklę.
Pasak šiame neformaliame pasitarime dalyvavusio aplinkos ministro Arūno Kundroto, reikia imtis neatidėliotinų žygių jūros taršai mažinti, jos ekologinei pusiausvyrai atkurti ir biologinei įvairovei išsaugoti.
Baltija, palyginti su kitomis pasaulio jūromis, yra ypač jautri teritorija. Čia labai maža vandens apykaita su Atlanto vandenynu, palyginti nedidelė biologinė įvairovė, tankiai apgyvendintas regionas. Prastėjanti jūros ekologinė sveikata reikalauja, kad ją supančios šalys imtųsi skubių ir veiksmingų priemonių. Daugiausia rūpesčių kelia jūros tarša naftos produktais bei kitomis pavojingomis medžiagomis ir prastėjanti žuvininkystės padėtis.
Estijoje - naujas uostas
Prieš kelias savaites estai atidarė naują Sillamae uostą. Tai jūroje pastatytas pirsas be jokių bangolaužių. Tačiau jis yra geroje strateginėje vietoje, už 25 km nuo Estijos sienos su Rusija. 50 proc. jo kapitalo priklauso Rusijai, 50 proc. - Estijai.
Najamae uoste yra du naftai krauti skirti pirsai, prie kurių 16 m gylis. Pajėgumas - 5-6 mln. t per metus. 12 metrų gylis yra prie krantinės, skirtos skystiems chemijos produktams krauti, prie ro-ro rampos, prie trijų generalinių krovinių krantinių. Uoste jau buvo aptarnautas vienas generalinius krovinius gabenęs laivas. Linija Kotka - Sillamae kursuos ro-ro laivas.
Geležinkeliai
Suomijos geležinkeliais gabenama 85 proc. eksportinių ir importinių krovinių ir 15 proc. tranzitinių krovinių. Iš Korėjos tranzitu per Suomiją gabenami kroviniai į Rusiją.
Per metus Suomijos geležinkeliais pervežama 43 mln. tonų krovinių, iš jų 35 proc. - Rusijos krovinių. Iš Suomijos Rusijos link vidutiniškai per dieną išvažiuoja 26 traukiniai.
Suomiai planuoja paleisti greitąjį keleivinį traukinį maršrutu Sankt Peterburgas - Helsinkis. Maksimalus greitis - 220 km per valandą. Tikslas - galutinį tašką pasiekti per tris valandas. Tokių traukinių lokomotyvai yra labai brangūs. Todėl suomiai pareiškė, kad jų neįsigis tol, kol Rusijoje nebus pritaikyta infrastruktūra tokiu greičiu važiuojantiems traukiniams. Beje, Suomijos geležinkelininkai planuoja kartu su Rusijos geležinkelininkais steigti bendrą įmonę.
"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.
Rašyti komentarą