Prieš Kalėdas pasirodys nauji jūrlapiai

Saugi laivyba

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) hidrografai teigia, kad Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros plote didžiausias - 115 metrų - gylis yra ties Lietuvos ekonominės zonos riba, maždaug už 110 jūrmylių nuo Palangos paplūdimio.

Lietuvos teritorinės jūros, ekonominės zonos gyliai buvo matuoti tik 1970 metais sovietų kariškių ekspedicijos metu, todėl duomenis būtina atnaujinti. Lietuvos Vyriausybės nutarimu parengta 2001-2004 metų Baltijos jūros teritorinių vandenų ir ekonominės zonos atnaujinimo programa.

Svarbiausia - laivybos keliai

Viena šios programos dalių - nauji jūrlapiai. Šiomis dienomis turėtų pasirodyti nauji Klaipėdos uosto, jo prieigų ir ekonominės zonos Baltijos jūroje jūrlapiai. Jau parengta kartografavimo programa, susijusi su HELCOMO konvencija. Vadovaujantis ja reikės iš naujo pamatuoti pagrindinių Lietuvai priklausančių laivybos kelių Baltijos jūroje, kurių plotas - 1200 kv. km, gylius.

Du pagrindiniai keliai, kurių gylį privalu matuoti nepaliekant jokių tarpų, t. y. būtinas 100 proc. ploto dengimas, yra įplaukos į Klaipėdos uostą ir prie Būtingės naftos terminalo plūduro. Šiemet beveik baigiama matuoti Būtingės naftos terminalo pagrindinio laivybos kanalo dalis. Kitų metų viduryje planuojama išleisti naują Būtingės jūrlapį, kuriame jau nebebus naudojamasi sovietiniais gylių duomenimis.

LSLA Švyturių ir hidrografijos skyriaus vedėjas Viktoras Liulys sako, jog visus laivybos kelius pamatuoti planuojama iki 2008-ųjų. Jo teigimu, jeigu tokį laivą, kaip "Varūna", LSLA būtų įsigijusi 1997-1998 metais, jau būtų buvę pamatuota 40 proc. viso Lietuvai priklausančio jūros ploto, kuris yra šiek tiek daugiau kaip 6 tūkst. kv. km. Dabar pamatuota tik 200 kv. km. Pasak V. Liulio, svarbiausia pamatuoti tuos du pagrindinius kelius ir jiems kitais metais bus skiriamas pagrindinis dėmesys. Kiti matavimo darbai jūroje bus atliekami kur kas greičiau, nes bus galima palikti nematuotus tarpus. Beje, latviai ir estai taip pat dar nėra atlikę visų matavimų jūroje.

Naudojami ir seni duomenys

Naujuose jūrlapiuose, kurie pasirodys gruodžio viduryje, nebus 100 proc. pateikiami LSLA Hidrografijos tarnybos duomenys, pradėti rinkti nuo 1997 metų ir kas 5 metus atnaujinami. Kranto linijas jau pamatavo LSLA geodezininkai, o štai gylius jūroje matuoti trukdė oro sąlygos. Laivas negalėjo dirbti tiek, kiek reikėjo. Tad žymint didesnius gylius naudojami ir senesnių jūrlapių duomenys. Tačiau Lietuvos hidrografai neturi duomenų apie sovietmečiu atliktus matavimus teritoriniuose jūros vandenyse, vadinamojo pagrindo, o senuose jūrlapiuose nurodomi seklių vandenų, kur gylis siekia tik apie 15 metrų, gyliai neatitinka realios situacijos.

Pirmą kartą lietuviški jūrlapiai, skirti Klaipėdos uostui, buvo išleisti 2001 metais. Tačiau, kadangi uostas labai sparčiai plėtojamas, jame nuolatos atliekami gilinimo darbai, situacija gylio atžvilgiu pasikeitė 60 proc. Koreguoti 2001 metų jūrlapius nebuvo tikslinga, nes jie būtų buvę labai margi. Todėl šiemet gruodžio mėnesį antrą kartą bus išleistas Klaipėdos uosto jūrlapis.

Be to, pasirodys naujas Klaipėdos uosto prieigų jūrlapis, kuriame bus apie 60 proc. naujų duomenų. Pagrindinis laivybos kanalas buvo pamatuotas iš naujo, o šalia jo dar nurodomi sovietiniai duomenys. Pasak V. Liulio, tikimasi, jog kitais metais bus išleistas Klaipėdos uosto prieigų jūrlapis, kuriame jau bus pateikiami vien tik Lietuvos hidrografų duomenys.

Beje, 2000 metais jūrlapių spausdinimo kainos buvo labai aukštos. 500 egzempliorių Klaipėdos jūrlapių atspausdinimas 2001 metais kainavo apie 25 tūkst. Lt. Šiemet, kadangi jūrlapių spausdinimo technika gerokai pažangesnė, LSLA 3 rūšių jūrlapių po 200 egzempliorių atspausdinimas Rygoje kainuos apytikriai 550 latų, vienas jūrlapis - apie 5 Lt. Lietuvoje Tarptautinės hidrografijos organizacijos reikalaujamo formato jūrlapių atspausdinti nėra galimybių.

"Varūna" paspartino darbus

Prieš pusantrų metų LSLA įsigijo Suomijoje pastatytą hidrografinį laivą "Varūna", kainavusį apie 2,5 mln. Lt. Dirbant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turimu hidrografijos laivu "Rusnė", buvusiu upiniu vilkiku, matavimus jūroje atlikti buvo galima labai retai, tik esant visiškam štiliui. Nuo 1997 iki 2000 metų plaukiant su "Rusne" pamatuota tik 15 kv. km jūroje, su "Varūna" per pusantrų metų - 200 kv. km. Šis katamarano tipo dviejų korpusų stabilus laivas yra pritaikytas būtent atlikti matavimus jūroje.

"Varūnos" kapitono Tomo Žapnicko teigimu, planuota, jog laivas jūroje šiemet dirbs apie 30 proc. metų laiko, tačiau praktiškai dirbo tik 20 proc., nes nebuvo tinkamų oro sąlygų. Plaukti į jūrą "Varūna" gali ir esant 2 metrų ar net aukštesnėms bangoms, tačiau esant didesnėms nei 1,5 m bangoms nukenčia matavimų tikslumas.

Jūroje "Varūna" gali išbūti iki 3 parų. Į ekspediciją, be 4 įgulos narių, paprastai plaukia ir du hidrografai. Jeigu naudojama ir laivo guminė valtis matavimams sekliuose vandenyse atlikti, hidrografų būna daugiau.

Švyturių ir hidrografijos skyriaus Hidrografijos tarnyboje dirba du hidrografai matuotojai, 3 kartografai. Tačiau esant reikalui į jūrą plaukia ir skyriaus, ir tarnybos vedėjai, pavaduotojas. Mat jeigu parą atliekami matavimai, jų duomenys dorojami tris paras. Tad dviem žmonėms atlikti tokį darbą yra gana sunku.

Užsieniečių paslaugos brangios

"Varūnoje" yra sumontuota moderni aparatūra. Laivas turi daugiaspindulinį ir vienspindulinį echolotus. Be to, aparatūra vis papildoma moderniais prietaisais. Jau įvyko pirkimo konkursas ir kitais metais laivas turės ir šoninio skanavimo sonarą. Jis bus nuleidžiamas už borto su kabeliu ir laivas jį vilks. Tada bus galima atlikti matavimus ir esant 2 m aukščio bangoms, jos neturės didelės įtakos matavimui. Šis prietaisas aptiks stambesnius objektus po vandeniu.

"Varūna" turės ir savo 11 metrų pločio tralą, nes samdyti kitas kompanijas dugno tralavimui atlikti labai brangiai kainuoja. Tralo brėžinius padarė patys hidrografai ir užsakė jį pagaminti Lietuvoje. Užsienyje toks tralas kainuotų vos ne milijoną litų. Lietuvoje pagaminta mechaninė tralo dalis kainuos apie 60-70 tūkst. Lt. Tik elektroninė tralo dalis, kuri kainuos apie 70 tūkst. Lt., bus gaminama užsienyje. Po Naujųjų metų tikimasi pradėti tralo bandymus. Jis bus naudojamas norint įsitikinti, koks yra gylis po gilinimo darbų atlikimo.

Dar vienas laivo pranašumas - jis naudoja gana mažai kuro. Šiemet jam buvo užsakyta 500 tonų, o jis išnaudojo tik 110 tonų, tad kurui išleista tik 150 tūkst. Lt.

V. Liulys sako, jog tokį laivą išlaikyti kainuoja kur kas pigiau nei samdyti užsienio kompaniją ir hidrografijos laivą matavimams atlikti. Užsienio kompanijai reikėtų sumokėti tiek pinigų, už kuriuos būtų galima nupirkti 3 tokius kaip "Varūna" laivus. Turint omenyje, kad kas 5 metus matavimų duomenys turi būti atnaujinami, verta turėti savo laivą.

Vidmantas MAŽIOKAS