Tebetvyro nerimas dėl AB "Klaipėdos transporto laivynas" (KTL) ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL) privatizavimo, nors procesas artėja į pabaigą. Dabar šių bendrovių vadovams, darbuotojams tenka išgyventi sunkų nežinios ir laukimo laikotarpį. Abiejų jų smulkieji akcininkai, dar nežino atsakymo į klausimą, kokiu tikslu naujieji savininkai perka bendroves? Deklaruojamais pažadais plėtoti verslą, investuoti į jį nemažai lėšų, klaipėdiečiai nebetiki, nes turi karčių jų netesėjimo pavyzdžių.
Lietuvos okeaninės žvejybos laivynas jau seniai sužlugdytas. Tada dabar laivybos specialistų nerimas suprantamas - parduodami paskutiniai Lietuvos laivynai. Gal buvo galima palikti šias bendroves neprivatizuotas, juk bankrotas joms negrėsė? Ne, jų privatizavimas yra neišvengiamas dalykas, nes Lietuvos Konstitucijos 46 str. 1 d. teigia, kad Lietuvos ūkis remiasi privačia nuosavybe. Įtarimus dėl būsimų KTL ir LJL savininkų ketinimų dar labiau sustiprina tai, kad Valstybės turto fondas (VTF) neteikia akcininkus dominančios informacijos, viską laiko apgaubęs paslaptingumo šydu.
Danijoje laivybos kompanijoms sąlygos geresnės
Kai kurie Lietuvos laivybos specialistai net neabejoja tuo, kad danai, įsigiję LJL laivyną, geriausiu atveju išlaikys jį kokius trejus metus Lietuvoje, o paskui tie laivai išplauks iš Lietuvos visiems laikams. Danijoje laivybos kompanijoms sąlygos yra kur kas geresnės nei Lietuvoje. Be kita ko, ten yra galimybė samdyti jūrininkus filipiniečius, kinus, indus, Malaizijos piliečius, t. y. naudoti pigią darbo jėgą. Savaime suprantama, užsieniečiai paisys savų, o ne Lietuvos interesų.
Lietovoje šiandien sąlygos laivybos verslui yra nepalankios. Pavyzdžiui, LJL būdama laivybos kompanija nesinaudoja keliais, tačiau ji vis tiek turi mokėti kelių mokestį, kuris sudaro 0,5% pajamų. 2002 m. LJL sumokėjo 456 tūkst. Lt kelių mokesčio. Jeigu nebus lietuviškų laivybos kompanijų, niekas kitas čia geresnių sąlygų laivybai nesukurs. Taigi yra manančių, jog laivybos verslas Lietuvoje naikinamas jį privatizuojant.
Kokie laivai liks Lietuvai?
LJL galėtų išlikti lietuviška įmone, jeigu didelį jos akcijų paketą valdytų lietuviško kapitalo įmonė ir galėtų diktuoti savo politiką. Kyla klausimas, ar pati LJL negalėjo užstatyti laivų bankams ir už gautus kreditus nusipirkti savo akcijas iš VTF? Norint gauti kokį nors kreditą reikia užstatyti savo turtą. LJL turtas priklauso valstybei ir smulkiesiems akcininkams. Taigi ji neturi ką užstatyti, tad negali gauti ir kredito. Yra klasikinės schemos, kurios taikomos visame pasaulyje, t. y. naudojamasi vadinamaisiais rizikos fondais. Tačiau jų palūkanos siekia iki 25%. Paėmus tokį kreditą galima įsigyti turtą, o tada jį užstatyti bankams.
Beje, AB "Klaipėdos transporto laivynas", turinčią 14 transportinių refrižeratorių, ketina įsigyti Lietuvos kompanija UAB "Limarko". Tad galbūt bent šis laivynas išlaikys Lietuvos vėliavą? Tačiau ir jo smulkieji akcininkai yra yra sunerimę. Refrižeratorių laivynas yra labiau pažeidžiamas, jo išlaikymas brangiau kainuoja nei trampinio laivyno. LJL laivai gali vežti šiandien grūdus, rytoj anglį, ko negali daryti TR.
Manoma, jog Lietuvos okeaninės žvejybos laivynas buvo sužlugdytas dėl didelio neūkiškumo. Absoliučiai nesiorientuojant situacijoje buvo duotas nurodymas laivus iš tolimiausių žūklės parplukdyti į Klaipėdą, neapskaičiavus kiek visą tai kainuos, kai, vaizdžiai tariant, reikėjo važiuoti pas Mauritanijos karalių, duoti kyšį ir įdarbinti Lietuvos laivus. Ar kas nors analizavo situaciją iš esmės, ar kas nors, priėmęs "protingus" įsakymus ir padaręs didžiulę žalą valstybei, buvo nubaustas? Valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra" likviduota, baudžiamosios bylos tebenarpliojamos iki šiol, kaltų nerandama. Tiesa, sakoma, jog "Jūrą" pakeičia UAB "Baltlanta", turinti 18 laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava. Be to, Lietuvai tikriausiai liks Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Pakrančių apsaugos rinktinės laivai, dar viena kitas privatus ar žinybinis laivelis, be to, ji turi uostą, tad vis tiek bus jūrų valstybė. Beje, valdžia nemano, jog reikėtų baimintis dėl vykdomo privatizavimo, jog gali būti prarastas tautinis laivynas.
Ar privatizuotuose laivuose išliks lietuvybė?
Kad privatizavimo procesas būtų vykdomas gerai apgalvojus visą perspektyvą, nepasakysi. Pasigendama kompleksinio valdžios požiūrio šiuo klausimu. Vertinant jos politiką susidaro įspūdis, jog jos kairė nežino, ką daro dešinė.
Pavyzdžiui, priimamas Lietuvos prekybos laivybos įstatymas, pagal kurį laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, turi dirbti 75% Lietuvos piliečių. Kalbos komisijos atstovai reikalauja, jog kapitonas ir kiti aukšto rango jūrininkai gerai mokėtų lietuvių kalbą. Visose Lietuvos laivybos kompanijose buvo atliekamas didžiulis darbas šiuo klausimu, pasiektas neblogas rezultatas palyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Tačiau, Lietuvos laivynas galų gale išparduodamas. Pasirodo, kad dabar viso to nebereikės. Negi danams priklausančiuose laivuose kapitonai privalės mokėti lietuvių kalbą? Tad kam reikėjo šitiems dalykams švaistyti tiek energijos ir pinigų? Kaip galima neabejoti valdžios politikos teisingumu, matant tokį veiksmų nesuderinamumą?
Matyt, ne visiems, norintiems valdyti, yra duota galimybė matyti pramonės šakos, visos Lietuvos perspektyvas. Premjerai, prezidentai savo patarėjais, konsultantais neretai pasirenka universitetų docentus, profesorius, tačiau jie yra gerokai atitrūkę nuo gamybos, nuo realios situacijos ir nebejaučia jos dvasios kaip ir žmonės dirbantys ministerijose, todėl klaidos yra neišvengiamos.
Ko vertos popierinės investicijos?
Kyla abejonių, ar dabar vykdantieji privatizavimo procesą mato, kur jis veda, žino, koks bus viso to rezultatas? Beje, ar jie skatinami mąstyti, prognozuoti perspektyvą? Ar atlikta nors vieno iš privatizuotų objektų metų veiklos analizė, ar buvo įvertintos klaidos, siekiant jų išvengti ateityje? Yra patvirtinta schema, įstatymai, leidžiantys turėti naudos. Prie tos schemos valdininkai labai gerai prisitaikė ir svarbiausias jų tikslas - naudos siekimas. O už valstybei padarytą žalą privatizavimo metu niekas neatsako, niekas nebaudžiamas.
Privatizavimo įstatymas tik daugmaž numato procedūras, kurios taikomos visiems objektams, pavyzdžiui, skelbiami konkursai, reikalaujama investicijų. Lietuvoje valdžia vis dar tiki pirkėjų žadamomis popierinėmis investicijomis, nors žmonės jau seniai suprato, kad tai vienas iš būdų jų akims apdumti. Lietuvoje darbo vietų vis mažėja ir mažėja, iš jos išvežami pinigai. Užtat Lietuvos ūkio sąskaita užsienyje daugėja darbo vietų, stiprinamas kitų šalių ūkis. O juk kiekviena šalis turėtų būti suinteresuota, kad pinigai plauktų į jos iždą, kad joje būtų kuo daugiau darbo vietų. Naivu būtų manyti, kad Lietuvoje gyvenimas pagerės, jeigu jos pramonė nestiprės. Juk kur kas svarbiau yra tai, kad žmonės turėtų darbo ir uždirbtų, o ne popierinės investicijos, kurios paprastai lieka tik pažadais.
Gal ir nereikėtų reikalauti tų popierinių investicijų. Parduodant objektą pirkėjui kaip privaloma sąlyga galėtų būti reikalavimas įkurti Lietuvoje tam tikrą darbo vietų skaičių. Vienos darbo vietos Lietuvoje sukūrimas kainuoja apie 10 tūkst. Lt. Gal tada potencialūs privatizuotojai tą procesą vertintų kur kas rimčiau. Dabar reikalaujama investicijų, o tai į tai, kad jos išpūstos, laužtos iš piršto, nekreipiama jokio dėmesio.
Danijos kompanija "DFDS Tor Line", valdanti AB "LISCO Baltic Service" (LBS) akcijas, yra žadėjusi per trejus su puse metų investuoti į šią bendrovę 60 mln. JAV dolerių. Ne vienas Lietuvos pilietis pasipiktino tokiomis danų investicijomis kaip kelto "Tor Neringa" pardavimas LBS tris kartus didesne kaina.
Didžioji politika
Kokią naudą apskritai Lietuva gauna iš privatizavimo? Vienas objektas parduodamas, užkemšama viena skylė ir žvalgomasi, ką dar galima parduoti. Vaizdžiai tariant, tai latro ideologija. Tačiau kam tai rūpi? Nors Lietuvos ūkis mažėja, toliau deklaruojama privatizavimo nauda ir gąsdinama, jog įmonė tuojau pat bankrutuos, jeigu nebus parduota. Visa tai daroma tik dėl to, kad kuo greičiau būtų gauti pinigai, kurių reikia šiandien skylėms lopyti. Kas bus rytoj, nesvarbu. Tačiau kaip reikės gyventi tada, kai nebebus ką parduoti?
Žmonės kalba, kad Europos Sąjungos valstybės išsidalino šalyse kandidatėse įtakos sferas - Lietuvos laivynas turįs atitekti Danijai, Estijos - Suomijai, Latvijos - Švedijai. Sakoma, jog jeigu AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) nebūtų buvusi parduota kuriai nors iš Danijos kompanijų, Lietuva būtų turėjusi problemų dėl stojimo į NATO. LJL privatizavimas jau esanti smulkmė - vykdomi likę įsipareigojimai. Taigi įgyvendinama didžioji politika, kurios liaudžiai nereikia žinoti. Mat ji per daug neišprususi, kad galėtų suprasti, jog visa tai daroma jos labui. Norint ką nors gauti, teikia ir ką nors atiduoti. Deja, liaudis labiau linkusi tikėti, kad visa tai valdininkai daro siekdami asmeninės naudos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą