Uosto taryboje
Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje pagrindinis dėmesys skirtas krovos kompanijų 2005 metų rezultatams įvertinti, šių metų prognozėms aptarti.
Posėdis, kaip paprastai, vyko už uždarų durų. Apie jame svarstytus klausimus spaudos konferencijoje pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Pasak jo, pernai, palyginti su 2004-aisiais, krova Klaipėdos uoste buvo nebloga, krovinių daugėjo, išskyrus naftos produktus, kurių mažėjo.
2 milijonų prieaugis
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pristatė gana optimistines krovos kompanijų prognozes - šiemet Klaipėdos uoste ketinama perkrauti 23 mln. 756 tūkst. tonų krovinių, o 2007-aisiais - 26 mln. 456 tūkst. Pasak S. Dobilinsko, vertinant realiai su šiokia tokia atsarga, kitais metais galėtų būti perkrauta 24 mln. tonų krovinių.
Šiemet prognozuojamas apie 2 mln. t krovinių prieaugis turėtų atsirasti kraunant daugiau birių, generalinių krovinių, turint omenyje tai, kad pradeda dirbti UAB Krovinių terminalas, žadantis per metus krauti 1-1,5 mln. tonų naftos ir chemijos produktų. Kalbant apie 2007-uosius, reikėtų įvertinti ir ambicingus laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" planus. Beje, ši kompanija, jos generalinio direktoriaus Rimvydo Vaštako teigimu, dvejus metus iš eilės perkrovė beveik tokį patį krovinių kiekį.
Specializacija
Uosto tarybos posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad šiais laikais reikėtų labiau specializuotis kraunant atitinkamus krovinius ir daugiau dėmesio skirti konkurencijai tarp uostų, o ne tarp kompanijų savo uosto viduje.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, neretai kompanijos prognozuoja tikėdamos perkrauti krovinių daugiau, deja, savo kaimyno sąskaita. Joms gerai, tačiau uostas iš to, kad kroviniai iš vienos kompanijos pereina į kitą, o bendras krovinių kiekis nedidėja, nieko negauna.
Problema - naftos produktai
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra Uosto taryboje atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien sudėtingiausioje padėtyje Klaipėdos uoste yra atsidūrusi naftos produktų krova. Anksčiau per Baltijos jūros uostus buvo eksportuojama 40 proc. Rusijos naftos produktų, o šiandien - tik apie 15 procentų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra iškėlęs uždavinį pasiekti, kad per Baltijos uostus būtų gabenama ne daugiau kaip 10 proc. eksportuojamų naftos produktų. Taigi konkurencija dėl šio krovinio tarp uostų didės.
Šiemet, galima sakyti, Klaipėdos uostas beveik nekrauna tranzitu gabenamos naftos. Pasak S. Dobilinsko, AB "Klaipėdos nafta" gyvena praktiškai AB "Mažeikių nafta" sąskaita.
Baltarusiai sako praradę bet kokią įtaką baltarusiškų naftos produktų gabenimo kryptims. Jie parduoda savo naftą, ir pirkėjai jau sprendžia, per kur ji bus gabenama. Taigi jeigu dėl baltarusiškų trąšų Klaipėdos uostas gali vesti derybas, tai dėl naftos produktų - ne.
Ne vienintelė
AB "Klaipėdos nafta" iki šiol buvo vienintelė kompanija Klaipėdos uoste, neturėjusi šalia konkurentų. Dabar, kai pradeda dirbti UAB Krovinių terminalas, paaiškės, kokios problemos yra iš tikrųjų. Jeigu abu terminalai dirbs blogai, vadinasi, problemų daugiau, jeigu vienas geriau, kitas blogiau, vadinasi, problemų reikia ieškoti pačioje kompanijoje.
Dėl mažėjančios naftos produktų krovos būdavo kaltinama ir Uosto direkcija, imanti per didelius rinkliavų mokesčius. Ji darė tam tikrų nuolaidų tanklaiviams, gabenantiems naftos produktus. Beje, Uosto direkcija jau gavo darbinį atliktos Klaipėdos uosto konkurencingumo studijos variantą. Artimiausiu metu jis bus parodytas priežiūros komitetui ir po kurio laiko pristatytas visuomenei.
Šengeno reikalavimai
Šiemet liepos 1-10 dienomis laukiama atvykstant į Klaipėdos uostą Europos Sąjungos (ES) komisarų. Jie domėsis, ar Tarptautinė jūrų perkėla ir Kruizinių laivų terminalas atitinka Šengeno sutarties reikalavimus. Svarbiausias iš jų - atskirti ES ir trečiųjų šalių keleivių srautus. Nutarta, kad Uosto direkcija rekonstruos kelią nuo pervažos iki Tarptautinės jūrų perkėlos vartų, t. y. jį paplatins, kad srautus būtų galima atskirti. Pačioje perkėloje reikalavimus vykdys AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kuriai priklauso Tarptautinė jūrų perkėla.
Dėl Šengeno sutarties reikalavimų vykdymo Uosto direkcijos, AB "LISCO Baltic Service", KLASCO ir uosto tarnybų atstovai jau dalyvavo dviejuose pasitarimuose. Penktadienį vykusiame Uosto tarybos posėdyje vėl buvo išklausyti tarnybų pasiūlymai, tartasi, ką reikia padaryti siekiant įvykdyti Šengeno sutarties reikalavimus.
Pagal pasieniečių pasiūlymus tam, kad būtų galima atskirti ES ir trečiųjų šalių srautus, reikalinga investuoti apie 200 tūkst. Lt. Uosto direkcijai, kuri turės praplėsti kelią, reikės investuoti kelis milijonus litų.
Kol kas Tarptautinėje jūrų perkėloje yra tik viena keltų linija, į trečiąją šalį - į Baltijską (Kaliningrado sritis). Neatmetama galimybė, kad ateityje jų gali atsirasti daugiau. Kruizinių laivų terminale situacija yra kiek kitokia. Atplaukiančiame laive būna arba Šengeno sutarties šalių piliečiai, arba jie jau būna praėję Šengeno pasienio kontrolę, arba laive nebūna Šengeno piliečių. Taigi didelių permainų Kruizinių laivų terminale nenumatoma.
Investicinių projektų vykdymas
Šiuo metu uosto kanalas iki Tarptautinės jūrų perkėlos jau baigtas gilinti iki 13 metrų. Dabar atliekamas tralavimas, ruošiamasi priduoti objektą.
Gilinimo darbai atiliekami prie 82-89 krantinių (LKAB "Klaipėdos Smeltė"), 119 krantinės.
Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas laimėjo konkursą atlikti 118 krantinės rekonstrukciją (projekto vertė - apie 16 mln. Lt), ir 105-106 krantinių 3 ir 4 etapo rekonstrukcijos darbams (projekto vertė - apie 12 mln. Lt). Gylis prie krantinių pietinėje uosto dalyje iki Tarptautinės jūrų perkėlos bus 12,5 m.
Konkursus laimi kompanijos, pasiūliusios mažiausią kainą, jeigu neiškyla patikimumo klausimo. Įvykdymo terminas paprastai būna 18 mėnesių. Kad nekiltų įvairių problemų dėl vėlavimo įvykdyti numatytus darbus, ketinama per kiekvieną Uosto tarybos posėdį pasidalinti informacija, kad kompanijos galėtų planuoti savo veiklą.
Beje, netrukus bus skelbiamas 91-96 krantinių rekonstrukcijos (projekto vertė - apie 40 mln. Lt) konkursas.
Internetinis puslapis
Numatoma sukurti naują internetinį puslapį www.shortsea.lt, skirtą trumpųjų nuotolių laivybai propaguoti. Jame bus galima gauti visą informaciją, susijusią su krovinio gabenimu į Švediją, Vokietiją ar kur kitur. Bus nurodyta viskas, ko reikia, net agentų adresai. Puslapį sukurti numatoma per mėnesį. Šiam tikslui Uosto direkcijos sąmatoje numatyta 15 tūkst. Lt. Informacija šiame puslapyje bus nuolatos atnaujinama.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą