Ruošiamasi aptarnauti didėjantį ro-ro krovinių srautą

Bendrovėse

Krova Jūrų perkėlos terminale (JPT), AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinyje, sparčiai auga. Bendrovės komercijos direktoriaus Vytauto Kauno manymu, ro-ro krovinių terminale ir ateityje daugės, tad metas ruoštis apdoroti didesnį jų srautą.

KLASCO už 3,25 mln. Lt įsigijo 6 naujus "Kalmar" markės uosto traktorius (vilkikus), kurie praėjusią savaitę atgabenti į JPT. Tai Švedijos kompanijos "Kalmar" Suomijoje pagaminti vilkikai. Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti "Kalmar" vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą, yra judresni ir paprasčiau valdomi. Vienas jų kainuoja apie 500 tūkst. Lt. Jie tokie brangūs todėl, kad jų gamyboje naudojama labai daug rankų darbo.

Nauji vilkikai - žemesni

Kartu su naujais šiuo metu JPT turi 21 vilkiką. Penkiolika anksčiau įsigytųjų yra 14 metų senumo. Kadangi jie gana aukšti, būdavo sunku išvežti krovinį iš keltų. Naujieji vilkikai yra žemesni, pritaikyti dirbti bet kokio tipo laivuose.

Vienam keltui greitai aptarnauti reikalingi 5 vilkikai. Sekmadieniais į perkėlą atplaukia 5, ketvirtadieniais - 3 keltai. Norint paraleliai aptarnauti tris keltus pakankamas vilkikų kiekis, JPT direktoriaus Vaclovo Grigalausko manymu, yra 15. Seni nereikalingi vilkikai bus išmontuoti ir panaudoti dalims.

JPT dabar dirba 32 vilkikų vairuotojai. Pasak V. Grigalausko, darbo jėga perkėloje išnaudojama 98 proc., tai didžiausias rodiklis Klaipėdos uoste.

Brangi įsigyta technika šiemet yra tik pradžia. Kitoje metų pusėje dar ketinama pirkti kelis krautuvus.

Įvertintos partnerių prognozės

Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovos operacijoms, kurių tempas, kasmet augant perkėlos krovos apyvartai ketvirtadaliu, turi atitikti keltų judėjimo grafikus.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes. "Jiems rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar didesnius krovinių kiekius, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai, mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams", - sakė V. Greičiūnas.

Krovinių apyvarta auga

JPT per du šių metų mėnesius perkrauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis išaugo 22 proc. iki 26 142 vienetų. Tarp jų krovininių automobilių padaugėjo 23 proc. (935 vienetai), treilerių - 10 proc. (7525), autotreilerių 27 proc. (10897), lengvųjų automobilių - 28 proc. (6258), kitų transporto priemonių - 41 proc. (527). Keleivių šiemet per du mėnesius padaugėjo 23 proc. iki 23 768.

Per praėjusius metus JPT apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų (2005 metais) iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Ratinės technikos buvo 21 proc., keleivių - 15 proc. daugiau.

Teks griauti pastatus

Pasak V. Kauno, turint omenyje Europos Sąjungos vykdomą politiką siekiant nukrauti autrotransportą nuo kelių ir skatinti krovinių gabenimą geležinkeliu ir jūra, krovinių gabenimas jūrų transportu turėtų didėti. Į perkėlą, ko gero, netolimoje ateityje ims plaukti ir nauji keltai. Jo manymu, turėtų daugėti treilerių laivuose labiau nei autotreilerių, nes darbo jėga brangsta ir kompanijoms neapsimoka keltu plukdyti ir autotreilerio vairuotoją.

Pasak V. Greičiūno, šiemet tikimasi panašios JPT apyvartos didėjimo tendencijos, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema - teritorijos ploto trūkumas.

Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius.

V. Grigalausko manymu, tam kad būtų galima įrengti šiuolaikinį ro-ro terminalą, reikia turėti 50 tūkst. kv. m kvadrato formos teritoriją, o šiuo metu turima tik 7,2 tūkst. kv. m.

Aidas LAIVINIS