Rygos laisvasis uostas vejasi Klaipėdos valstybinį uostą

Pas kaimynus

Atsižvelgiant į šių metų krovos Rygos laisvajame uoste tendencijas prognozuojama, jog šiemet jame bus perkrauta 20 mln. tonų krovinių.

Pagal šių metų pirmo pusmečio rezultatus prognozuojama, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krova šiemet pirmą kartą viršys 20 mln. ir gali būti perkrauta 21,5 mln. t krovinių. Pernai Klaipėdoje perkrauta 19,7 mln. t., Rygoje - 18,1 mln. t, užpernai Klaipėdoje - 17,2 mln. t, Rygoje - 14,9 mln. t krovinių. Taigi Rygos uostas krovos atžvilgiu sparčiai vejasi Klaipėdą.

JAV kapitalo tiek pat kiek Rusijos

2001 metais Rygos miestas šventė 800 metų jubiliejų. Uostas yra metais senesnis už miestą.

Rygos uosto ilgis - 15 kilometrų. Bendras uosto plotas, įskaitant ir vandenį, ir rezervines teritorijas - 7337 ha (Klaipėdos uosto teritorija - 415 ha, uosto akvatorija - 623 ha). Bendras krantinių ilgis - 13818 m (Klaipėdos uosto krantinių ilgis 19216m). Maksimali leistina prie krantinių laivų grimzlė - 12,2 m (Klaipėdoje - 13,5 m). Rygos uoste gilinimo darbai atliekami nuolatos.

Vidutiniškai į Rygos uostą per dieną atplaukia 16 laivų. Per 2002 metus jame buvo 4200 laivų.

Uoste dirba 34 krovos kompanijos. Pagrindiniai Rygos uosto kroviniai - naftos produktai, konteineriai, mediena, anglis, mineralinės trąšos, cheminiai kroviniai. Metalas Rygos uoste beveik nebekraunamas, grūdų krovinių srautai labai nestabilūs.

Rygos uoste, be Latvijos, yra ir Norvegijos, ir Danijos kapitalo įmonių. Beje, JAV kapitalo Rygos uoste yra tiek pat kaip ir Rusijos kapitalo.

Rygos konteinerių terminale

Pakeistas Rygos statusas

Rygos laisvojo uosto valdyba nuomoja uosto žemę privačioms kompanijoms. Ji renka uosto rinkliavas. 10 procentų rinkliavų atitenka Rygos miestui. Kitos surinktos uosto rinkliavos skiriamos uosto infrastruktūrai vystyti.

Rygos kaip ir kito Latvijos Ventspilio uosto vadyba buvo sudaryta iš 10 narių. 5 jų buvo iš miesto savivaldybės, 5 nariai iš ministerijų. Rygos meras Gundars Bojars yra ir Uosto valdybos pirmininkas, uosto valdytojas - Leonidas Loginovas.

Šiemet spalio 24 d. Latvijos Seimas priėmė šalies uostų veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisas, kuriomis išsaugoma vienoda valstybės ir savivaldybių įtaka Ventspilio ir Rygos laisvųjų uostų valdyme. Pataisos pradės galioti nuo šių metų gruodžio 1 d.

Taigi Ventspilio ir Rygos uostų valdybos narių skaičius mažinamas nuo 10 iki 8, tačiau pusė jų ir toliau atstovaus valstybei, pusė - vietos savivaldoms. Už visus Rygos uosto įsipareigojimus bus atsakinga valstybė, kurios balsas priimant sprendimus bus lemiamas. Ventspilio ir mažųjų šalies uostų valdymą kontroliuos savivaldybės. Šiomis pataisomis norima pakeisti Rygos uosto statusą. Iki šiol tai buvo savivaldybės suformuota įstaiga.

Rygiečiai nusiteikę optimistiškai

Rygiečiai sako, jog beveik pusė Latvijos gyventojų gyvena Rygoje. Jie mano, kad Latvija, pasirinkdama municipalinių uostų sistemą, neatsilieka nuo Europos uostų. Valstybiniai uostai, jų manymu, dominuoja Nigerijoje, Ganoje, Rusijoje.

Beje, rygiečiai optimistiškai vertina Ventspilio uosto situaciją. Žinoma, Rusijai uždarius naftotiekį, kuriuo buvo transportuojama žalioji nafta į Ventspilį, krovinių jame sumažėjo, tačiau naftotiekis, pasak jų, nėra vienintelis būdas naftai transportuoti, galima ją gabenti ir geležinkeliu.

Ledlaužio "Varma" savininkė yra Rygos uosto valdyba

Nauja naftos krantinė

Šiemet spalio 24 d. Rygoje pradėta eksploatuoti nauja naftos produktų krovos krantinė. Rezervuarus, esančius toliau nuo krantinės, su ja jungia naftotiekis. Prie naujos krantinės gali būti aptarnaujami 60 tūkst. tonų talpos laivai.

Konteinerių terminalas Rygos uoste pastatytas 1980 m. Jo pajėgumas 300 tūkstančių TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Per metus kraunama daugiau kaip 100 tūkst. TEU.

Mineralinių trąšų terminale per 9 šių metų mėnesius perkrauta 1,5 mln. tonų mineralinių trąšų.

Pagal krovinių apyvartą didžiausias yra Rygos centrinis terminalas, kuriame kraunamos visos krovinių rūšys.

Didėja anglies krova

Bendra Latvijos, Rusijos ir Prancūzijos kompanija "Strek Ltd", kraunanti 99 procentus anglies, įsteigta 1991 m. Anglies krovos terminalas pradėtas eksploatuoti 1992 m. Kasmet anglies krova Rygos uoste didėja. Pernai anglies terminale buvo perkrauta 1,5 mln. tonų anglies, o šiemet per 8 mėnesius perkrauta jau daugiau kaip 3 mln. tonų anglies.

Sakoma anglis nėra pelningas krovinys, tačiau kraunant didelius jos kiekius galima ir uždirbti. Rygos laisvojo uosto valdybos informacijos tarnybos specialisto Andrio Burkos teigimu, anglis miesto neteršia, nes laikomasi numatytos krovos technologijos, t. y. ji yra nuolat apliejama vandeniu, kad nedulkėtų. Anglis iš Rygos uosto gabenama į ir Roterdamą, ir į Hamburgą.

Pertvarkomas keleivių terminalas

Keleivių terminalą Rygos uoste išsinuomojo privati kompanija "Rygas pasazieru terminals". Ji įsipareigojo per 8 metus padaryti čia didelių pakeitimų. Rygos laisvojo uosto valdyba davė garantiją privačiai kompanijai dėl kredito. Dalis kredito - apie 2 mln. latų - jau buvo panaudoti ruošiantis priimti šiemet tarptautinę regatą "Cutty Sark". Šią vasarą buvo pastatyta nauja krantinė prie Vansu tilto ir įrengtos prieplaukos mažoms jachtoms.

Kruizinių laivų į Rygą kasmet atplaukia vis daugiau. 2002 metais jų atplaukė apie 100, o 2003 metais - daugiau kaip 200 laivų. Laivais keleivių į Rygą atplaukė šiemet 160 tūkstančių.

Ieškoma dar vieno kelto į Stokholmą

Dabar linija Ryga - Stokholmas plaukia keltas "Baltic Kristina". Kadangi paaiškėjo, jog ši linija gali būti pelninga, turi paklausą, Rygos savivaldybė kartu su Uosto valdyba ieško dar vieno kelto, kuris kursuotų šia linija. Per 4 šių metų mėnesius keltas "Baltic Kristina" plukdė daugiau kaip 15 tūkst. keleivių.

2002 m. AB "Rigas Jūras Linija" buvo išsinuomojusi iš Danijos kompanijos "Mols Linien" katamarano tipo keltą "Max Mols", kuris plaukiojo šia linija. Tačiau po 6 mėnesių, tų pačių metų gruodį, jį pakeitė keltas "Baltic Kristina".

Paaiškėjo, kad "Max Mols" nebuvo tinkamas laivas aptarnauti šį maršrutą. Plaukti 12 valandų keleiviams sėdint buvo gana sunku. Nors "Baltic Kristina" (ankstesnis jo pavadinimas "Iljič") nebenaujas laivas, tačiau jame kur kas daugiau komforto keleiviams.

Ledlaužis "Varma" reikalingas

Latviai sako, jog Ryga nėra yra užšąlantis uostas. Tiesa, pernai vienintelis šio uosto ledlaužis "Varma", kuriam jau 20 metų, turėjo darbo. Beje, didelės problemos dėl užšalusio uosto nebuvo. A. Burkos teigimu, pernai žiemos laikotarpiu laivų Rygos uoste buvo daugiau nei užpernai, kai "Varma" nedirbo.

"Varmos" savininkė - Rygos laisvojo uosto valdyba. Jeigu ledlaužio nebūtų ir užšalus uostui laivai negalėtų plaukti, uostas patirtų kur kas daugiau nuostolių. Todėl tos išlaidos, kurias patiria valdyba išlaikydama ledlaužį, atrodo esančios nereikšmingos.

Yra vietos golfo aikštelėms

Yra parengtas Rygos laisvojo uosto plėtros 25 metams planas. Jame numatyta, atlaisvinti teritoriją prie keleivių terminalo ir padaryti ten miestelėnų poilsio zoną. Taigi rekomenduojama iš miesto centro iškelti krovos kompanijas arčiau jūros.

Rygos uostas turi nemažai rezervinių teritorijų, kuriose galėtų plėsti savo veiklą, kuriose verslo imtis gali įvairios kompanijos.

Bene didžiausią įspūdį plaukiant laiveliu ir apžiūrint Rygos uostą daro golfo aikštelės, esančios prie Kišezers ežero, netinkančio didesnių laivų laivybai, priklausančios miestui.

Aidas LAIVINIS