"Šakiai" dar turi radistą

Laivai ir žmonės

Paklaustas, ar dabar galėtų priimti pranešimą Morzės abėcėle, laivo "Šakiai" elektrikas Mečislovas Mažonas atsakė: "Nenoriu girtis, bet galėdavau priimti daugiau kaip 200 ženklų.

Taip, tai labai daug - toks buvo Tarybų Sąjungos sporto meistro normatyvas. Dabar jau mano ausys nuo to beprotiško darbo, kaip ir daugelio radistų, yra "nusėdusios". Įsivaizduokite, kad per dieną reikėdavo 10 valandų sėdėti su ausinėmis, ir visą laiką čirškia, tarška, spragsi, kaukia".

Žemaitis Mečislovas Mažonas iš Gargždų turi šiais laikais retenybe tapusią radisto profesiją. Daugelyje laivų atsiradus palydoviniam ryšiui radistų nebeliko. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laive "Šakiai" Mečislovas yra ir elektrikas, ir radistas. Pasak jo, praktiškai nereikėtų nei vieno, nei kito. Tačiau šiame laive, be naujos, yra ir sena aparatūra, tad reikia specialisto, sugebančio ją prižiūrėti.

Pirmi sužinodavo naujienas

M. Mažonas baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, kurioje tuo metu buvo ruošiami ne tik šturmanai, mechanikai, bet ir radijo specialistai. Mečislovas sako, jog kai 1969 metų rugsėjo 10 d. pirmą kartą išplaukė pro Klaipėdos uosto vartus į jūrą su plaukiojančiąja baze "Kovinė šlovė", taip visą gyvenimą plaukė į jūrą ir dirbo radijo stoties viršininku. Paklaustas, kokiais laivais plaukiojo, atsako: "Geriau paklauskit, kokiais man neteko plaukioti".

Radijo specialistai laivuose paprastai buvo gerbiami. Jie priimdavo į laivus siunčiamas radiogramas, taigi pirmi sužinodavo visas naujienas. "Sovietmečiu būdavo ir šifruotų skaitmeninių radiogramų. Tik didesni laivai turėjo specialius tokių radiogramų šifruotojus. O šiaip kapitonai baigdavo specialius kursus, kad galėtų paskaityti, kas pranešama radiogramose. Buvo ir tokie laikai, kai tam tikrų radiogramų, kuriose buvo itin slapta informacija, negalėdavo skaityti nė radistai",- prisimena radistas.

Paklaustas, kas buvo sunkiausia jam dirbant laivuose radistu, Mečislovas atsakė: "Tai, kad dirbant prie Amerikos krantų nebuvo ryšio. Tai, kad reikėdavo į krantą perduoti daug nereikalingos informacijos, kuri užimtų ne vieną laikraščio puslapį. O šiaip visą laiką dirbau flagmanu. Turiu pirmą klasę - be apribojimų. Tai yra aukščiausia radijo specialisto kategorija". Beje, nedaugelis radistų turėjo tokią kategoriją.

Rusijoje radistai liko

Mečislovas iki šiol atsimena Morzės abėcėlę, tai jam įaugę į kraują. Kai jis pradėjo dirbti, iš pradžių radistai naudojosi tik Morzės abėcėle. Telefoninis ryšys laivuose atsirado apie 1980 metus.

Kai prasidėjo laivų įgulų narių asmeniniai pokalbiai radijo telefonu su namiškiais, kai kurie jų vos ne pusę atlyginimo prakalbėdavo. Mečislovas sako buvo įgijęs imunitetą - sėdėdamas kaip radistas šalia kalbančiojo nieko negirdėdavo. Jam tiesiog tai nebūdavo įdomu. Kitas dalykas, jeigu pradėdavo trukinėti ryšys, tada "įsijungdavo".

Tačiau atėjo metas, kai radijo ryšio specialistai tapo tiesiog nebereikalingi. "Mes nieko negalėjome pakeisti. Per pastarąjį dešimtmetį, matote, kokį lygį pasiekė radijo elektronika. Prieš dešimt metų ir mobiliųjų telefonų dar neturėjome, o dabar juos nešiojasi pirmaklasiai. Skaitmeninė technika karaliauja. Beje, Rusijoje laivuose radijo specialistai buvo palikti. Mat mažiausias gedimas - ir ryšio nebėra. Kaip ten bebūtų, žmonės mokėsi specialių mokslų, buvo specialiai tam ruošiami. Šturmanai tokių žinių neturi",- pasakojo "Šakių" radistas.

Beje, sovietmečiu radistai, sulaukę 55 metų, buvo išleidžiami į pensiją. Dabar Mečislovas - elektrikas, tad į pensiją išeis kartu su visais kitais jūrininkais.

"Mašinų skyriuje - sava romantika"

Antrasis mechanikas Laisvidas Vaitkus 1995 metais baigė Klaipėdos universitetą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laive "Šakiai" dirba nuo 2001 metų. Paklaustas, ar tiesa, kad Klaipėdos universitetą baigusieji žmonės laivuose dirba nenoriai, kad mieliau įsidarbina krante, Laisvidas atsakė, jog iš dalies tai tiesa. Tarp jo pažįstamų žmonių iš universiteto laikų į jūrą plaukiančiųjų nedaug.

Laisvidui teko padirbėti ir didelėse jūrose. Dabar turi ramų darbą "Šakiuose". "Kodėl pasirinkau mechaniko specialybę? Kiekvienam savo. Tik atrodo, kad laivo tiltelyje daugiau romantikos, mašinų skyriuje irgi sava romantika. Gal "Šakiuose" mechaniko darbo sąlygos šiek tiek sunkesnės nei kituose laivuose, kuriuose yra centriniai valdymo pultai. Čia sėdi tiesiog prie variklio".

L. Vaitkus sako, kad laivo "Šakiai", nepaisant jo pastatymo metų, mechaninė dalis labai tvarkinga. "Yra tokių senų geldų, kuriose dirbti mechanikams yra tikras siaubas. O "Šakiai" dar pakankamai geros būklės", - mano antrasis mechanikas. Aišku, jeigu reikėtų šešis mėnesius išbūti jūroje, būtų sunkoka. "Šakiai" - buvęs žvejybos traleris. Dabar jame nėra nė pusės tų įrengimų, t. y. šaldymo įrangos, triumų ir t. t. Ir žmonių tiek nebėra, kaip anksčiau, tad ir kajutėse laisviau gyvename, po vieną ",- sakė Laisvidas.

Erdvės karjerai maža

Perspektyvų kilti karjeros laiptais laive nėra tiek daug. Šturmanams - iki kapitono, mechanikams - iki vyr. mechaniko, ir viskas. "Šakiuose" Laisvidui beliko vienas laiptelis - tapti vyr. mechaniku laivo, kurio variklio galingumas - iki 3 tūkst. AG. Norint toliau kilti karjeros laiptais, jam jau reikia rinktis didesnį laivą, jame vėl pradėti nuo žemesnės pakopos.

Beje, bėgant laikui keičiasi reikalavimai. Mechanikams bus išduodami pakrančių plaukiojimo diplomai. Tokį diplomą turintis vyresnysis mechanikas į didžiąją jūrą plaukti ir eiti tokias pareigas jau negalės, netiks jo diplomas. Jūroje jis vėl turėtų pradėti kopti karjeros laiptais nuo žemesnio laiptelio.

Laisvidas dar neatsisakė minties išplaukti į didžiąsias jūras didesniais laivais. "Sunku? Prie to sunkumo jūroje greitai pripranti. "Šakiuose", galima sakyti, lengvesnis darbas. Penkias dienas praleidi laive, penkias krante. Bet dar norėčiau išplaukti į jūras, kol leidžia amžius",- prisipažino antrasis mechanikas.

Radviliškietį paviliojo jūra

Kapitono antrojo padėjėjo Konstantino Martynovo teigimu, "Šakius" Uosto direkcija perėmė 1994 metų gegužės 1 d., o jis šiame laive dirbo dar anksčiau, kai laivas dar žvejojo. Perduodant laivą K. Martynovas jame buvo ir kapitonu, ir kapitono vyriausiuoju padėjėju. Šiuo metu iš senosios įgulos, perėjusios kartu su laivu dirbti į Uosto direkciją, beliko vos keli žmonės.

Klaipėdos jūreivystės mokyklą K. Martynovas baigė 1966 metais. Šiemet jo laidos keturiasdešimtmetis. Deja, daugiau kaip pusės tada jūreivystės mokslus baigusiųjų žmonių jau nebėra tarp gyvųjų.

Nors Radviliškyje, Konstantino gimtinėje, jūros ir nebuvo, tačiau ji traukė. Į jūrą jis pradėjo plaukti 1964-aisiais. Šiemet jau 42 metai, kai jis susiejo savo gyvenimą su laivais. Iš jų 19 metų dirbo mažųjų ir vidutinių žvejybos tralerių kapitonu. "Žvejyba buvo pats sunkiausias darbas",- sako antrasis šturmanas. - Jam aš atidaviau visą jaunystę. Žvejojome prie Angolos, Nikaragvos, Siera Leonės krantų, Baltijos jūroje".

Antrasis kapitono padėjėjas iki šiol sportuoja, bėgioja kiekvieną dieną, žiemą vasarą maudosi jūroje.

Vidmantas MAŽIOKAS