Saugumui laivuose užtikrinti - netaupoma

Kreipiasi skaitytojai

Tęsiame sausio 11 d. priedo straipsnyje "Noriu būti patriotas, o iš manęs tyčiojamasi" iškeltą problemą. Prisiklausęs patriotinių raginimų dirbti Lietuvos laivyne, virėjas (redakcijai pavardė žinoma) pabandė tai padaryti ir baisiai nusivylė.

46 metų jūreivis prieš pat Kalėdas kreipėsi į redakciją. 1992 m. jis pradėjo dirbti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivuose. Kadangi buvo mokama per mažai, 2000-aisiais paliko Lietuvos laivyną ir dirbo užsienio laivuose. Į Lietuvą grįžo užpernai vasarą ir įsidarbino "Limarko" laivininkystės kompanijoje (LLK) todėl, kad, pasak jo, nori gauti pensiją, Lietuvoje mokėti mokesčius ir būti patriotas.

Labiausiai jį papiktino tai, kad už jūrininko knygelę reikia mokėti 190 Lt. Kodėl taip yra, atsakyta minėtame straipsnyje. Kitas nusivylimas buvo tas, kad jis, virėjas, dar yra verčiamas po darbo budėti kaip jūreivis, kad įgulos Lietuvos laivuose sumažintos, jau nekalbant apie tai, kad Lietuvai dirbdamas jis uždirba kur kas mažiau.

"Vakarų ekspresas" bandė aiškintis, kokia situacija iš tikrųjų yra šioje laivybos kompanijoje ir ar taupumo sumetimais nėra rizikuojama jūrininkų gyvybėmis. Į paprasto jūreivio, kurio pavardė nebuvo minima, skundą LLK vadovybė reagavo gana rimtai, pokalbyje su žurnalistu dalyvavo net keturi administracijos atstovai: prezidentas Vytautas Lygnugaris, personalo direktorius Andrius Tenkutis, personalo direktoriaus pavaduotojas Saulius Nicys ir finansų direktorius Renaldas Vyšniauskas.

Vadovaujamasi kolektyvine sutartimi

Šiuo metu LLK dirba apie 440 darbuotojų, tarp kurių jūrininkų - apie 400. Bendrovės darbuotojai turi savo profsąjungą. LLK prezidentas V. Lygnugaris teigia, kad visi vadovybės santykiai su jūrininkais yra grindžiami kolektyvine sutartimi, galiojančia dvejus metus. Šiemet kovo mėnesį ji bus peržiūrėta, nes baigiasi jos galiojimo laikas.

Pagal kolektyvinę sutartį reiso trukmė buvo šeši plius minus vienas mėnuo. Šiemet kovą ar balandį vyksiančioje bendrovės profsąjungos konferencijoje bus siūloma 5 plius minus vienas mėnuo reiso trukmė. Nors yra ir tokių jūrininkų, kurie norėtų dirbti laive kad ir visus metus, atsižvelgta į daugumos pageidavimą. Be abejo, tai atsilieps bendrovėms kaštams, turint omenyje padidėjusias įgulų keitimo išlaidas.

Siekdama būti konkurencinga, bendrovė nusprendė šiemet nuo sausio 1 d. didinti atlyginimus visiems kompanijos laivyne dirbantiems jūrininkams. Palyginti su 2006 m. sausio 1 d., jūrininkų atlyginimai padidėjo vidutiniškai 15 proc.

Sumoka už skiepus

S. Nicys teigia, kad LLK kolektyvinėje sutartyje yra įsipareigojimas kompensuoti jūrininkams kursų išlaidas: 50 proc. darbuotojams, kurie dirba bendrovėje iki 7 metų, ir 100 proc. - dirbantiems 7 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, apmokami kovos už laivo gyvybingumą, kovos su gaisrais, medicinos pagalbos ir kt. kursai. Jų sąrašas nemažas. Beje, bendrovė kompensuoja su medicinos komisija, žmogaus imunodeficito viruso analize susijusias išlaidas, sumoka už skiepus nuo geltonojo drugio ir stabligės.

"Būtų neteisinga neseniai mūsų bendrovėje įsidarbinusiems jūrininkams mokėti 100 proc. už kursus. Juk jie, padarę vieną reisą ir pasiėmę vardinius dokumentus, gali išeiti dirbti kad ir į Norvegijos laivyną. Mes dirbame tam, kad patenkintume akcininkų lūkesčius. Jūrininkui, kuris per 7 metus yra daug davęs bendrovei, kursų išlaidas esame pasirengę kompensuoti 100 procentų. Manau, kad jūrininko knygelė, suteikianti galimybę jūrininkui įsidarbinti kitoje kompanijoje užsienyje, tikrai neturi būti finansuojama darbdavio sąskaita", - sako V. Lygnugaris.

Įgulos didesnės

LLK vadovybė neigia, kad jos laivuose vietoj dviejų įgulos narių yra imamas vienas ir verčiamas dirbti už du, nes tai yra susiję su laivo saugumu. Šiemet sausį sukanka ketveri metai, kai buvo privatizuota AB "Klaipėdos transporto laivynas", tapęs LLK. Laivų įgulas mažinti Lietuvos laivyne pradėta atgavus nepriklausomybę, t. y. beveik prieš 10 metų. V. Lygnugario teigimu, specialybių sugretinimas, tai yra dviejų funkcijų atlikimas laive, taip pat nenaujas dalykas. Pavyzdžiui, pasak jo, laivo virėjas neprivalo, bet gali būti ir jūreiviu.

Prezidento teigimu, yra nustatytas laivo įgulos narių skaičiaus minimumas, atitinkantis tarptautinių konvencijų reikalavimus. Saugios laivybos administracija išduoda laivo įgulos minimumo sertifikatą, kuriame nurodyti visi minimalūs etatai. "Galiu užtikrinti, kad "Limarko" laivininkystės kompanijoje nėra nė vieno laivo, kuriame būtų minimalus įgulos narių skaičius. Visuose laivuose jis yra viršijamas",- "Vakarų ekspresui" sakė V. Lygnugaris. Pavyzdžiui, tokiuose laivuose kaip "Andromeda", "Pluto", "Uranus" turi dirbti ne mažiau kaip 11 įgulos narių, tuo tarpu šiuo metu juose dirba 17-18 žmonių. "Mes norime, kad laivas būtų prižiūrėtas ir tvarkingas", - tokio sprendimo priežastis aiškino prezidentas.

Kapitono kompetencija

V. Lygnugario teigimu, už darbo organizavimą laive yra atsakingas kapitonas. Ne administracija iš kranto duoda nurodymus skirti arba keisti vachtos laiką. Būtent kapitonas atsako, kad darbo organizavimas atitiktų saugios laivybos reikalavimus: pirma - žmonių gyvybė, antra - krovinio saugumas yra jo rankose. Kadangi "Vakarų ekspresas" neatskleidė nei laivo pavadinimo, nei į redakciją atėjusio žmogaus pavardės, kompanijos vadovybė nieko konkretaus dėl skundo nepasakė, nes negalėjo patikrinti fakto. Tam jai būtų reikėję su kapitonu išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žmogus buvo verčiamas dirbti daugiau kaip 8 valandas.

A. Tenkučio teigimu, žmogus laive turi dirbti ne daugiau kaip 8 darbo valandas per parą, žinoma, išskyrus ekstremalias situacijas, kai darbo valandos nebeskaičiuojamos, t. y. įgulos ar krovinio gelbėjimo darbai. Tokius dalykus numato ir jūrinės laivybos įstatymai, ir Darbo kodeksas. Tačiau tai labai reti atvejai. Viršvalandinis darbas, personalo direktoriaus teigimu, yra papildomai apmokamas. Tačiau be įgulos nario sutikimo, esant normalioms sąlygoms, jis negali būti verčiamas dirbti viršvalandžių.

Negali nepirkti laivų

Pokalbininkai akcentavo tai, kad kompanija norėdama išlikti konkurencinėje kovoje privalo investuoti į laivus, imti paskolas ir jas grąžinti. Vidutinis perimto laivyno laivų amžius buvo 20,3 metų, šiandien yra 17,5 metų. Parduoti buvo maži laivai "Kastytis", "Orionas", kurie pastatyti 1978-1979 metais, o nupirkti trigubai didesni laivai, pastatyti 1990-1991 m. Dabartinis bendrovės laivyno tonažas yra 3,6 mln. kubinių pėdų (viename kubiniame metre telpa 35 kubinės pėdos, pėda - 30,48 cm). Laivyno tonažas padidintas apie 40 proc. Šiandien "Limarko" laivininkystės kompanijai tenka 1,3 proc. viso pasaulinio refrižeratorinio laivyno tonažo.

Kompanija dar turi du sausakrūvius laivus: prieš pusantrų metų įsigytas konteinerinis laivas "Serenada", o šiemet kovą bus baigtas sausakrūvio laivo "Siuita" įsigijimo sandoris. Be to, šiais metais planuojama ir toliau tęsti kompanijos laivyno modernizavimą ir plėtrą.

Dėmesys žmogui

Pernai į visus LLK laivus buvo išsiuntinėta konfidenciali anketa siekiant sužinoti jūrininkų lūkesčius. Be to, į laivus siunčiami kranto darbuotojai, kad susipažintų su jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygomis. Prieš ir po reiso administracijos atstovai kalbasi su kapitonais ir vyresniaisiais mechanikais. Kuo nors nepatenkinti jūrininkai gali kreiptis į Personalo departamentą, nėra kliūčių konstruktyvius pasiūlymus išsakyti bet kuriam administracijos atstovui, neišskiriant nė prezidento.

Personalo direktoriaus A. Tenkučio teigimu, šioje kompanijoje į žmogų kreipiamas tikrai didelis dėmesys. "Mes bandome reaguoti žaibiškai į visas pasitaikančias negeroves. Jūrininkai apie tai turėtų pranešti mums, nenori patys, įpareigoti kapitoną, o ne kreiptis į redakcijas. Atvirai sakant, to žmogaus skundas man nesuvokiamas. Bet jeigu žmonės galvoja, kad mūsų laivyne galima nedirbti, jie klysta", - pabrėžė V. Lygnugaris.

Dalia BIKAUSKAITĖ