Grįžtant prie temos
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog šiemet sausio pradžioje Prancūzijos Bresto uosto teismas skyrė AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) laivui "Kapitonas Kaminskas" 200 tūkst. eurų baudą už jūros taršą šios šalies pakrantėse užpernai spalio 15 d. Tokio fakto įrodymui buvo naudojamos tik iš lėktuvo padarytos nuotraukos.
Užsienio spaudoje rašoma, kad Prancūzija per metus dėl tokių neva taršos atvejų baudomis užsidirba 4 mln. eurų. Kaltinimai jūros tarša pernai kovo mėnesį buvo pareikšti Norvegijos laivybos kompanijos cheminiam tanklaiviui "Trans Arctic". Jis, kaip ir Lietuvos laivas, buvo sulaikytas ir nuplukdytas į Brestą, iš jo paimtas 400 tūkst. eurų užstatas. Tačiau Norvegija pareikalavo, kad byla prieš jos laivą būtų nagrinėjama Norvegijoje.
Apie tai, kodėl Lietuva nepareikalavo, kad byla prieš jos laivą "Kapitonas Kaminskas", neva užteršusį Prancūzijos pakrantes, būtų nagrinėjama ne Prancūzijoje, o Lietuvoje, kalbėjomės su Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriumi Evaldu Zacharevičiumi.
Aplinkos ministerijos kompetencija
E. Zacharevičiaus teigimu, tuoj po įvykio LSLA gavo pranešimą iš LJL ir pradėjo pirminį tyrimą. Medžiagos ir Prancūzijos ji negavo, naudojosi tik tais duomenimis, kuriuos pateikė LJL advokatas - nuotraukomis, įvykio aprašymu, laivo apžiūros aktu, gautu savais kanalais. "Mes priėjome prie išvados, kad nepakanka įrodymų, jog buvo teršimas",- sakė LSLA direktorius.
Tačiau tuo šios institucijos misija ir baigėsi. Ji, pasak direktoriaus, tiria avarijas, susijusias su laivų tarša tuo atveju, jeigu tai padaryta dėl laivo gedimo, pažeidžiant kokius nors reikalavimus, patyrus avariją. "Kapitono Kaminsko" atveju jokios avarijos nebuvo, todėl LSLA tyrimą baigė, nes tarša iš laivų Lietuvoje - ne jos, o Aplinkos ministerijos institucijų kompetencija. Taigi Lietuvoje vienus taršos iš laivų atvejus tiria viena, kitus - kita institucija. Beje, LSLA apie "Kapitono Kaminsko" atvejį informavo Lietuvos susisiekimo ministeriją.
Paklaustas, kas Lietuvoje galėjo ginti savo laivą, ginčyti neįrodytą taršos atvejį, E. Zacharevičius atsakė, jog Aplinkos ministerija, gavusi būtiną medžiagą. LSLA vadovo manymu, Prancūzija privalėjo apie Lietuvos laivo sulaikymą pranešti jos Užsienio reikalų ministerijai, pastaroji šią bylą būtų persiuntusi Aplinkos ministerijai.
Pažeista konvencija
Pasak E. Zacharevičiaus, pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, valstybė, kurios laivui pareikšti kaltinimai, gavusi pranešimą iš šalies, pradėjusios tyrimą, per pusės metų laikotarpį turi teisę imtis nagrinėti bylą pati.
Šiuo atveju Prancūzija sulaikė Lietuvos laivą ne savo teritorinėje jūroje, o Lamanše, t. y. tuose vandenyse, kuriuose galioja minėta konvencija. Todėl ji privalėjo apie tai pranešti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir pasiteirauti, ar šalis nenori pati tirti šio įvykio. Kadangi prancūzai to nepadarė, Lietuva neturėjo adresato, į kurį galėtų kreiptis. E. Zacharevičiaus teigimu, todėl Lietuvoje visos institucijos laukė pranešimo. Kai buvo paskirta teismo diena Prancūzijoje, jau buvo praėję daugiau kaip pusę metų.
"Šiuo atveju pažeidimą padarė prancūzai, todėl mes visi ir tylėjome. Buvo susitikta ir su Užsienio reikalų ministerijos atstovais, tačiau jie tik patvirtino faktą, kad negavę jokio pranešimo", - "Vakarų ekspresui" sakė E. Zacharevičius.
Prancūzams užtenka nuotraukų
Paklaustas, ar Lietuvai žinoma, kad prancūzai bando pasinaudoti situacija ir susirinkti pinigų už neva taršos atvejus, E. Zacharevičius atsakė, kad Lietuvoje pirmą kartą susidurta su tokiu atveju ir sužinota, kad taip daroma. "Mes esame gavę medžiagą dėl laivų sulaikymų Šiaurės jūroje, žinome, kad pasirašytas regioninis susitarimas tarp Vokietijos, Norvegijos ir Prancūzijos dėl bendrų laivų taršos atvejų tyrimo kriterijų. Tačiau kol kas visi jie yra skirtingi, iki šiol neprieita prie bendrų įrodymų surinkimo ir fakto paskelbimo kriterijų.
Prancūzija yra nusistačiusi ir įsiteisinusi teisiniais aktais, kad Prancūzijos teismui kaip taršos įrodymų pakanka tik iš lėktuvų darytų nuotraukų. Todėl, kai mes bandėme aiškinti, kad į laivą "Kapitonas Kaminskas" atėję inspektoriai matė, kad pažeidimų nėra, kad visi vožtuvai užplombuoti, kad kuro ir tepalų mėginiai nepaimti, norint įsitinkinti, ar tikrai jais užteršta jūra, prancūzai mums parašė, kad jiems to nereikia, kad jie turi iš lėktuvo padarytas fotonuotraukas. Kadangi jų teismui tokių įrodymų pakanka, jie tuo ir naudojasi".
Kad nepasikartotų ateityje
E. Zacharevičiaus manymu, kad Lietuvos laivai ateityje nepatektų į panašią situaciją, reikėtų, jog Lietuvos užsienio reikalų ministerija įspėtų Prancūziją, kad ji pažeidė tarptautinę konvenciją, ir paprašytų bent jau ateityje informuoti ją apie Lietuvos laivų sulaikymą.
LSLA vadovas tikisi, kad dabar Lietuvos laivų savininkai, jeigu kurio nors jų laivas atsidurs tokioje situacijoje, suskubs pranešti apie įvykį.
Dalia BIKAUSKAUTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą