Šengeno erdvės labui į pajūrį įsileista vizualinė tarša

Sovietmečiu Lietuvos pajūris buvo nusėtas vadinamaisiais techninio stebėjimo postais. Ir šiandien jie niekur nedingo, juos perėmė Lietuvos pasieniečiai. Jų postai pajūryje - vizualinė tarša, bet, kaip sakoma, to reikia tėvynės labui. Vieni postai apleisti, kiti aptvarkyti, treti laukia savo eilės. Kokia jų funkcija šiandien?

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR) iš sovietų pasieniečių techninio stebėjimo postus (TSP) Šventojoje, Vanagupėje, Nemirsetoje, Karklėje, Melnragėje, Kopgalyje, Juodkrantėje ir Nidoje perėmė 1992 m. - įregistruoti sklypai ir pastatai.

Šių postų teritorijose įgyvendinant Šengeno projektą "Techninių stebėjimo priemonių diegimas Baltijos jūros, Kuršių marių ir pasienio vidaus teritoriniuose vandenyse prie Europos Sąjungos išorinių sienų" užpernai įrengti techninio stebėjimo postai - radiolokacinio ir vaizdo stebėjimo bokštai. Atsižvelgiant į Šengeno ekspertų pastabas buvo pagerintos techninės jūros sienos stebėjimo sistemos galimybės.

Bokštų įrangos tiesioginė paskirtis - aptikti plaukiojančius objektus teritorinėje jūroje, teikti stebėjimo duomenis objektams atpažinti ir identifikuoti. Bokštų įranga taip pat aktyviai naudojama ir gelbėjimo operacijoms jūroje koordinuoti, padeda pajūrio ruože užtikrinti viešąją tvarką bei tarnauja aplinkosaugos tikslams.

Vanagupės postą žadama perduoti Valstybės turto fondui.

Už Šengeno programos lėšas Izraelio kompanijos specialistai šešiose Lietuvos pajūrio vietovėse - Rusnėje, Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje ir Šventojoje - įrengtuose bokštuose sumontavo moderniausią šiuolaikinę stebėjimo techniką: radiolokacines stotis (radarus), naktinio ir dieninio vaizdo stebėjimo kameras, kitą būtiną įrangą. Sistema valdoma iš Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos.

Jei ne čia, tai kitur

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius sako, kad dėl to, jog pajūryje yra pasieniečių bokštai, didelės tragedijos nėra, tačiau kad ir kaip ten būtų, tai yra vizualinė tarša. Į minėto parko teritoriją šiuo metu patenka 3 dabartinių pasieniečių postai. Pasak D. Niciaus, jeigu nebūtų buvę tokios skubos dėl stojimo į Šengeno erdvę, galbūt būtų buvę galima tuos bokštus statyti kitur, pavyzdžiui, už Nemirsetos, kur yra jau įsikūrę kariškiai. Parko administracija buvo informuota, kad toje vietoje esą techniškai neįmanoma to padaryti, tačiau direkcijos vadovas abejoja, kad iš esmės būtų buvęs svarstytas alternatyvus bokštų statymo vietos variantas.

Šiuose namuose Šaipiuose yra tarnybiniai pasieniečių butai.

Kita vertus, pasak parko direktoriaus, valstybė turi užtikrinti savo sienos saugumą, kad ir kaip būtų, vienur ar kitur tie bokštai turėtų atsirasti.

Išlikusi vienintelė

Šiuo metu planuojama statyti stiebą su dieninio ir naktinio matymo vaizdo kameromis Karklėje, nes pasieniečiai nemato dalies jūros ties Olando kepure. Stiebas iki šiol nebuvo pastatytas todėl, kad Šengeno projekto įgyvendinimo metu vyko teismo procesas. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad pasieniečiai kelerius metus bylinėjosi dėl sklypo Karklėje ir posto pastato su žveju Pavelu Žąsyčiu. Todėl šis sklypas buvo apleistas. Dabar teisminis procesas pasibaigė ne žvejo naudai, tad pasieniečiai žada tame sklype daryti tvarką, netgi įrengti gelbėjimo stotį, nes turi katerių.

Pasak pasieniečių, Nemirsetos TSP bus perduotas Klaipėdos universitetui, kuris norėtų čia atkurti gelbėjimo stotį. Šiuo metu ruošiamas žemės sklypo ir pastato atskyrimo detalusis planas. Pasak D. Niciaus, parko administracija norėtų, kad būtų restauruotas ir renovuotas pats pastatas. Mat Lietuvos pajūryje yra buvusios 6 laivų gelbėjimo stotys. Nemirsetoje ji pastatyta 1902-1906 m. ir yra vienintelė išlikusi. Tad ar KU, ar Palangos savivaldybė, kuri čia ketina įkurti kempingą, imtųsi tai daryti, būtų gerai. Be to, šioje vietoje yra numatomas priėjimas prie jūros, tad norima, kad kas nors čia įsikurtų, galintis teikti vandens pramogas.

Raudoname pastatėlyje yra buvusi laivų gelbėjimo stotis. Ji yra vienintelė išlikusi, tad norima pastatą renovuoti.

Bokštelio nebeliks

Melnragės TSP mūrinis pastatas 2001 m. perduotas Valstybės turto fondui. Pasieniečiai už jį pinigų negavo, šis pastatas jiems seniai nebepriklauso.

Bokštelis Melnragėje prie pat jūros vartų dar priklauso PAR. Jame taupumo sumetimais pasikeisdami pastaruoju metu budėdavo tiek pasieniečiai, tiek kariškiai. Praėjusį penktadienį dar radome budintį kariškį. Šis bokštelis buvo likęs vienintelis pajūryje, kuriame tarnybą eidavo žmogus. Visuose kituose pasieniečių postuose žmones jau pakeitė vaizdo kameros.

PAR vadas Vainius Butinas "Vakarų ekspresui" sakė, kad budėjimas Melnragės bokštelyje šiomis dienomis jau baigiamas. O pats bokštelis ateityje, ko gero, bus nugriautas, pasak vado, kad negadintų vaizdo pajūryje.

Vanagupės techninio stebėjimo postą ketinama perduoti Valstybės turto fondui. Tikimasi, kad už jį gautas lėšas bus galima panaudoti Šventosios posto remontui.

Mūrinis pastatas Melnragėje nuo 2001 m. pasieniečiams nebepriklauso.

Šaipiuose pastatas ir sklypas priklauso PAR. Šalia įrengto naujutėlaičio posto su kinologų centru yra sklypas su apleistais pastatėliais, irgi priklausantis PAR. Jie yra 60 proc. nusidėvėję. Čia tarnybiniuose butuose gyvena trys PAR pasieniečių šeimos. Tie tarnybiniai butai čia likę nuo sovietų laikų. Teritorija prie minėtų pastatų yra apleista, mat žemė gyventojams nepriklauso.

Juodkrantės atraminiame punkte jau veikia pasieniečių Medininkų mokyklos filialas.

Nidoje prieš dvejus metus užkarda rekonstruota, pastatai sutvarkyti.

Kopgalyje bus gražu

Šiuo metu pagal ES išorės sienų fondo programą yra derinamas techninis projektas dėl jūros stebėjimo sistemos valdymo įrenginių perkėlimo į Kopgalio užkardos pastatą. Jis turės būti rekonstruotas ir tam pritaikytas. Projektas turėtų būti įvykdytas iki 2010 m. sausio 1 d.

Pirmas krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos etapas jau įgyvendintas. Dabar laukiama lėšų, kad būtų pradėtas įgyvendinti antrasis šių krantinių rekonstrukcijos etapas. Dalį įrengtos krantinės II etapo metu pasieniečiai ketina naudoti miesto reikmėms, tai yra ten galės švartuotis mažieji laiveliai, keliantys žmones į Smiltynę. Baigus antrąjį rekonstrukcijos etapą žadama sutvarkyti visą pasieniečiams čia priskirtą teritoriją.

Vidmantas MAŽIOKAS