Pernai sąnašų valymo darbus Klaipėdos uoste atliko viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo darbų kompanijų - belgų bendrovė "Jan DE Nul N.V".
Šiemet balandžio pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė akvatorijos valymo darbų sutartį su UAB "Green Line Shipping", registruota Šiauliuose.
Kadangi pernai metų darbai buvo baigti, šiemet skelbtas konkursas ir su laimėtoju pasirašyta vadinamoji budinčioji sutartis dviem metams su galimybe pratęsti dar metams. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, būtina turėti rangovą, galintį esant poreikiui atlikti eksploatacinius valymo darbus.
Pasak V. Paukštės, Uosto direkcijos žemsiurbė, kurią ji ketina pasistatyti, į Klaipėdos uostą atkeliaus galbūt po dvejų metų. "Kai turėsime savo žemsiurbę, žinoma, stengsimės kiek galima daugiau darbų atlikti su ja, bet kol kas jos neturime, o projektinį gylį laivybos kanale užtikrinti reikia", - sakė V. Paukštė.
Sutartį su UAB "Green Line Shipping" Uosto direkcija pasirašė šiemet balandžio pabaigoje. Iš konkurse dalyvavusių 6-7 bendrovių ji pasiūlė mažiausią kainą. Pasak V. Paukštės, konkurse dalyvavo ir užsieniečiai, kurie yra dirbę Klaipėdos uoste anksčiau.
Sutarties vertė - iki 4,9 mln. eurų įskaitant PVM. Atsiskaitoma bus už kiekvieną iškastą kubinį metrą sąnašų. Sutartyje yra parašyta 1 kub. m kaina atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus dirbama ir kur bus plukdomos sąnašos - į artimąjį sąvartyną jūroje, ar į tolimąjį. Įkainiai svyruoja nuo daugiau kaip 2 ir daugiau kaip 5 eurų.
Iškviestam rangovui mokama už technikos mobilizaciją (šiuo atveju ji nėra brangi - apie 70 tūkst. eurų) plius už faktiškai atliktus darbus. Tai standartinė schema, kurios Klaipėdos uoste laikomasi jau daug metų.
Eksploataciniai laivybos kanalo valymo darbai turės būti atliekami nuo išorinio laivybos kanalo jūroje iki Malkų įlankos. Uosto laivybos kanalo ilgis su laivų apsisukimo ratais yra 12 km 200 m.
Pagal Klaipėdos uosto įstatymą laivybos kanale privalo būti užtikrintas projektinis gylis. Uosto direkcija nuolatos atlieka batimetrinius matavimus, stebi dugno pokyčius ir analizuoja. "Kai matome, kad jau reikia "prasišluoti", kviečiame rangovą, kad jis nusiurbtų sąnašas, idant nereikėtų mažinti maksimalios leistinos laivų grimzlės", - sakė V. Paukštė.
Pasiteiravus, ar perkant paslaugas už mažiausią kainą nepasikartos situacija, kai rangovas būna nepajėgus atlikti tokių specifinių darbų uoste ir tada kyla nemažai problemų, V. Paukštė atsakė: "Rangovas mums pristatė dvi žemsiurbes, pateikė įrodymų, kad tokia technika jam prieinama. Be to, bendrovė jau yra tokius darbus dariusi, nemažai jų yra atlikusi Latvijoje. Ji pateikė tokių darbų sąrašą. Viešųjų pirkimų metu mes ypač atidžiai tikrinome turimą patirtį. Šiandien pagal sutartį yra užtikrintas 5 tūkst. kub. m sąnašų per parą našumas. Tam, ko mes reikalavome konkurso metu, ji sugebėjo pateikti įrodančius dokumentus. Sutartyje yra gana daug sąlygų, ginančių mūsų interesus. Tikimės, kad rangovas sugebės užtikrinti sutartines sąlygas. Kol kas pagrindo tuo abejoti neturime. Kai pradės dirbti, reikalausime tokių paslaugų, kokias pirkome."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą