Šilutė stengiasi patekti į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį

Vidaus vandenys

Vandens turizmo infrastruktūros plėtrai Kuršių mariose bei Nemuno deltoje skirta beveik 13 milijonų litų. Didžioji dalis šių pinigų atiteks Šilutės prieplaukai įrengti ir infrastruktūrai sutvarkyti. Likusias lėšas Savivaldybė panaudos kitų keturių prieplaukų techniniams dokumentams rengti.

Šilutės rajono savivaldybės administracija dar 2005 balandžio 1 dieną Ūkio ministerijos Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė vertinti projektą "Vandens turizmo (poilsio) infrastruktūros, prieplaukų bei informavimo priemonių įrengimo ir plėtros Kuršių mariose ir Nemuno deltoje (Šilutės prieplaukos (uosto), Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų techninės dokumentacijos rengimas ir Šilutės prieplaukos (uosto) įrengimas".

Šiuo projektu siekta gauti finansavimą pagal Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) parengtai galimybių studijai įgyvendinti. Viena iš BPD finansuojamų sričių yra viešojo turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Pamario vandens turizmo plėtros studijai dar prieš paraiškos pateikimą vertinti Ūkio ministerijai pritarė ir vietiniai verslininkai, užsiimantys turizmu. Projektui skirti pinigai turėtų paskatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą bei sukurti aktyviam poilsiui palankias sąlygas.

Finansavimą Savivaldybė tikėjosi gauti dar pernai rudenį, tačiau tik šiemet gegužės pabaigoje rekomenduota skirti 12 mln. 916 tūkst. litų.

Prioritetas - turizmui

Šilutės savivaldybės administracijos Plėtros ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Gricevičius teigia, kad šio projekto įgyvendinimas gerokai sustiprins rajono turizmo infrastruktūrą ir pakels vandens turizmo lygį bei paslaugų kokybę. Pagal Savivaldybės strateginį plėtros planą 2005-2014 metams, prioritetai skiriami būtent turizmo sektoriui.

Pagrindiniai pamarį aplankantys turistai yra žvejai bei vandens sporto ir pramogų mėgėjai, kuriuos traukia vidaus vandenų keliai. Anot Savivaldybės atstovo, šią infrastruktūrą ir siekiama plėtoti. Šilutės rajonas priklauso Kuršių marių regionui. Pastarasis yra vienas iš pagrindinių turistų traukos centrų Lietuvoje. Šiame etape bus paruošta likusiųjų Šilutės savivaldybės prieplaukų techninė dokumentacija, o joms įrengti finansavimą gauti tikimasi jau kito Europos Sąjungos struktūrinių fondų realizavimo etapo metu.

Tvarkys prieplauką

Įgyvendinant šį projektą numatoma sutvarkyti bei įrengti 4,7 ha teritoriją, vadinamą Šilutės uostu, iki 2 m pagilinti bei sutvarkyti 8 km vandens kelią Šyšos upe.

Prieplaukos vaizdas pasikeis radikaliai. Teritorija bus aptverta, apšviesta ir saugoma, įrengta automobilių ir autobusų aikštelė, pėsčiųjų takai, sutvarkytos aplinkinės gatvės bei privažiavimo keliai.

N. Gricevičius pasakojo, kad pasikeis prieplaukos krantinės. Prie jų galės būti patogiai švartuojamos valtys, jachtos bei kateriai, bus slipas laivams nuleisti, kranas, pastatytas elingas, kuriame įsikurs administracija, laivų remonto dirbtuvėlės, garažai. Bus atlikti ir ypač svarbūs farvaterio į Nemuną žymėjimo ir ženklinimo darbai, ko labai pasigenda atplaukiantieji turistai.

Sutvarkius uostelį, vandens turizmo mėgėjai gaus visas reikalingas paslaugas: elektrą, gėlą vandenį, turės galimybę atsikratyti fekalinio vandens. Informacijos terminale bus galima sužinoti kelius į aplinkinius turizmo objektus, beje, esančius ne tik Lietuvoje, ar prieplaukose, uosteliuose bei viešbučiuose yra laisvų vietų.

Milijoninės pajamos

Įgyvendinus projektą, prieplauką administruos tam sukurta viešoji įstaiga. Joje numatyti 6 etatai, o pajamos per pirmuosius 5 metus, pagal galimybių studijos prognozes, sieks daugiau nei 8,6 mln. litų. Šis vandens pramogų centras bus komfortabilus bei saugus.

N. Gricevičius teigia, kad farvaterio ženklinimas turėtų suteikti patrauklumo pačiai prieplaukai ir vandens keliui, jungiančiam Šilutės miestą su rajono vandenimis. Planuojama, kad viešoji įstaiga rengs kursus, ekskursijas arba ši veikla bus perleista rajono verslininkams.

Savivaldybės užsakymu VšĮ "Nacionalinis projektų rengimas" parengtame projekte numatoma, kad prieplauka talpins 80 laivų. Per 7 navigacijos sezono mėnesius įvairūs laivai turėtų apsilankyti 4000 kartų, iš jų maždaug 2500 vietinių ir užsienio turistų, o likę - aplinkinių gyventojų. Šie skaičiai - tai uostelyje laivų praleistos dienos.

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, kad vienu laivu atplaukus vidutiniškai 4 žmonėms, per metus rajonas gali tikėtis sulaukti iki 100 tūkst. vandens turizmo mėgėjų. Per 5 metus Šilutės rajone turėtų apsilankyti maždaug 600 tūkst. turistų, iš jų penktadalis - užsieniečiai. Turistų skaičiaus augimas rajonui, preliminariais apskaičiavimais, atneš nuo 12 iki 30 mln. litų pajamų.

Atsipirks per 25 metus

Anot rajono Plėtros ir planavimo skyriaus vyr. specialisto, Savivaldybė aklai nepasikliauja šio projekto sėkme. Šiuo metu jau yra ruošiamas rinkodaros projektas, kuris padės skatinti informacijos apie rajono turizmo galimybes ir objektus sklaidą. Šis turizmo objektas turėtų atsipirkti per 25 metus.

Savivaldybė, pateikdama paraišką finansavimui, buvo numačiusi, jog projekto įgyvendinimo darbai užtruks 28 mėnesius. Dabar darbai turi būti baigti iki 2008 pabaigos, nors sutartys dar nepasirašytos ir neaišku, kiek tai užtruks.

Prieplauka - sudėtingas hidrotechninis statinys. Didžioji paramos dalis ir atiteks uostelio statybų ir infrastruktūros sutvarkymo darbams - 11,6 mln. litų, 500 tūkst. Lt kainuos techninio projekto parengimas, o likę pinigai bus išleisti aprūpinti prieplauką įranga bei projektui administruoti.

Numatytam Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų techninių dokumentų rengimui Savivaldybė skirs maždaug 1 mln. litų iš savo biudžeto, kadangi, apkarpius pradinę projekto sumą, pinigų šiek tiek trūktų. Šiems darbams įgyvendinti prireiks dar maždaug 8 milijonų, kurių taip pat bus prašoma kreipiantis į LVPA.

Pasak Šilutės savivaldybės tarnautojo, užbaigus šiuos darbus, turėtų būti sukurtas vandens pramogų tinklas, ir Šilutė sieks būti įtraukta į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį.

Imantas PALIAKAS